Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų sukurta inovatyvi ir aplinkai draugiška naftos teršalų neutralizavimo biotechnologija – laboratorinių eksperimentų finišo tiesiojoje. Kitas žingsnis – sukurto produkto bandymai realiomis sąlygomis, neutralizuojant naftos išsiliejimus Baltijos jūroje ar uosto akvatorijoje.
KU mokslininkių Tatjanos Paulauskienės ir Marijos Kataržytės kurtos technologijos ypatumas – naftos teršalams surinkti bei skaidyti panaudoti natūralius gamtos išteklius – nebrangias žemės ūkio atliekas bei Baltijos jūros vandenyje ir smėlyje randamus mikroorganizmus.
Projekto „InoBioTech Baltija“ komanda pastaruosius mėnesius laboratorijos sąlygomis testavo įvairias iš vandens ir smėlio išskirtas mikroorganizmų kultūras bei skirtingus natūralios kilmės sorbentus. Iš visų bandytų sorbentų geriausias rezultatas gautas naudojant šiaudus. Mokslininkai šiaudus hidrofobizavo, kad jie netrauktų vandens, tik surinktų naftos teršalus ir kuo ilgiau išsilaikytų vandens paviršiuje. Kitame etape į sorbentus buvo imobilizuojamos ir auginamos tam tikrų mikroorganizmų rūšys – bakterijos ir grybai.
„Mums reikėjo įvertinti, ar mikroorganizmų imobilizavimas į sorbentus neturės poveikio jų plūdrumui vandens paviršiuje bei naftos produktų absorbcijai. Labai svarbu, kad išsklaidžius sorbentus ant naftos dėmės jie kuo ilgiau išsilaikytų vandens paviršiuje, spėtų absorbuoti naftos taršą ir plūduriuotų vandens paviršiuje, kol bus surinkti ir perkelti į specialias naftos utilizavimui skirtas vietas. Laboratorijoje gauti rezultatai džiugina: pasirinktų mikroorganizmų imobilizavimas nemažina sorbentų plūdrumo bei sėkmingai leidžia surinkti naftos taršą laboratorinėmis sąlygomis“, – pranešime pažymi viena iš biotechnologijos kūrėjų dr. T. Paulauskienė.
Anot jos, naftos teršalų valymui vandenyje dažniausiai naudojami mechaniniai, cheminiai ar biologiniai metodai, turintys ir tam tikrų pranašumų, ir trūkumų. Neretas iš jų sukuria kitą problemą – antrinę taršą. KU Jūros valymo laboratorijoje kuriamas biologinis naftos teršalų valymo metodas bus ir draugiškas aplinkai, ir turės gerą naftos skaidymo potencialą.
„Gamtoje randami mikroorganizmai turi gebėjimą skaidyti įvairios kilmės organines medžiagas, tarp jų yra ir tokių, kurie gali skaidyti naftą bei jos produktus. Tokių mikroorganizmų mes radome ir Baltijos jūros aplinkoje. Taip pat mūsų tyrimų rezultatai parodė, kad kai kuriais atvejais į sorbentus imobilizuoti mikroorganizmai, išskiria bioaktyvias medžiagas, taip sumažindami naftos plėvelės paviršiaus įtempimą, dėl ko nafta dar efektyviau gali būti surenkama sorbentų pagalba“, – sako Jūros tyrimų instituto mokslininkė dr. M. Kataržytė.
Eksperimentinio etapo metu pagaminta bandomoji produkto partija (3 kg) lauks patikrinimo realiomis sąlygomis.
Penktadienį KU Jūros valymo laboratorijoje lankęsi Klaipėdos valstybinio jūros uosto direkcijos atstovai neslėpė, jog ši inovacija uosto administratoriams ir įdomi, ir aktuali.
Plėtojant inovaciją dirba 6 mokslininkų komanda – 3 iš technologijų srities ir 3 biologai. Balandį į ją įsiliejo biologė Lyubov Shevchenko iš Černigovo (Ukraina). Technologija jau yra apsaugota (pateikta prioritetinė paraiška ir jos kopija į Europos patentų biurą), pagal ją pagamintas produktas bus licencijuojamas ir teikiamas rinkai.
Susidomėjimas KU mokslininkių darbu – didelis. Jis ypač aktualus Baltijos jūros valstybėms, plėtojančioms jūrinio transporto verslus. Dėl Baltijos jūros uždarumo vandens atsinaujinimo procesai joje labai lėti, todėl taršos suvaldymo ir likvidavimo technologijos čia itin aktualios.
Projektas „InoBioTech Baltija“ ir mokslininkų pasiekti rezultatai buvo pristatyti ir šią savaitę Klaipėdoje vykusiame Baltijos aplinkos ministrų tarybos posėdyje.
Patinka prasmingi bandymai, jei pavyks su šiaudais naftą gaudyti, tai būtų džiugu, nes šiaudų Lietuvoje kol kas netrūksta. Galimai mūsų senuoliai nesugalvojo tokio dalyko, šiaudus naudojo tik kiaulių svilinimui ir vis girdavo, kad gera technologija, skūra būna minkšta.