Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-05-16 |
Kitais metais bus minimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis. Ta proga Seimas 2023-uosius metus yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais.
Gegužės pradžioje Kultūros ministerija išplatino pranešimą spaudai apie tai, kokiais renginiais žadama paminėti šią datą. Tarp kitų renginių užsiminta ir apie tai, jog bus išleista jubiliejui skirta knyga „Klaipėda, 1923“. Paaiškėjo, jog knygos pagrindą sudarys to paties pavadinimo planuoto sukurti vaidybinio filmo scenarijus, kurį parašė Saulius Šaltenis.
Filmo idėjos autorius klaipėdietis Mindaugas Gudelis mano, jog tokiu būdu Kultūros ministerija iš dalies bando kompensuoti Lietuvos kino centro (LKC) sprendimą neparemti šio filmo gamybos.
Tuo metu LKC vadovybė atsakyti į vienintelį „Atviros Klaipėdos” klausimą, kuo jiems neįtiko šis klaipėdiečių projektas, laiko nesurado.
Beveik prieš dvejus metus, 2020-ųjų liepą, Klaipėdoje visuomenei buvo pristatyta uostamiesčio kūrėjų iniciatyva – sprendimas sukurti vaidybinį filmą sąlyginiu pavadinimu „1923″, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos bei Klaipėdos sukilimo šimtmečiui.
Tąsyk surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo ir solidi, profesionali būsimo filmo kūrėjų grupė, ir pagrindinio filmo rėmėjo – Limarko laivininkystės kompanijos vadovas.
Filmui scenarijų parašyti sutiko Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas, dramaturgas Saulius Šaltenis, o režisuoti juostą – tiek kritikų, tiek žiūrovų gerai įvertintų tokių istorinių kino filmų kaip „Ekskursantė“ ir „Pelėdų kalnas“ režisierius Audrius Juzėnas.
Žadėta, jog filmas bus įtempto siužeto, jame be karinės ir politinės laikmečio temos ketinta plėtoti ir intriguojančią meilės istoriją.
Spaudos konferencijoje tąsyk M. Gudelis teigė, jog LKC pats pasiūlė filmui įgyvendinti pasikviesti A. Juzėną, nes tik jis, pasak jų, sutiktų tokį filmą režisuoti.
Kodėl ir kuo po kurio laiko LKC jų pačių pasiūlytas režisierius jau pasirodė nebetinkamas – sužinoti, kaip minėta, nepavyko.
Aišku viena, jog filmo bet kuriuo atveju iki Klaipėdos sukilimo 100-mečio minėjimo sukurti tikrai nepavyks. Tačiau M. Gudelis teigia, jog nei jis, nei kūrybinė grupė, nei rėmėjai šios idėjos realizavimo neatsisako.
Lietuvos jūrų muziejuje Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo skyriui vadovaujantis M. Gudelis, paklaustas, kuo jų projektas neįtiko LKC, prisipažino iki šiol to nesupratęs. Jis teigė jau pametęs skaičių, kiek kartų – 4 ar 5 – LKC jų projektą atmetė.
„Mes turime teisę aplikuoti ir toliau, tai mes tą dalyką ir darome. Mes nesame savo planų kažkur tai padėję į šalį, toliau bandome atitikti įnoringų Lietuvos kino centro ekspertų, kurie nėra labai gerai nusiteikę Klaipėdos ir Lietuvos istorijos atžvilgiu, norus. Nėra taip, kad jis yra nukištas, palaidotas ir nebevykdomas,” – sakė filmo sumanytojas.
Jo teigimu, be „Limarko” kompanijos, filmo gamybą neatsisako paremti ir dar kelios bendrovės, kurios kol kas, kol projekto likimas nėra aiškus, specialiai neviešinamos.
„Bet reikia suprasti, kad tik privačiais pinigais tokie projektai nesidaro. Pirma, tas projektas turi būti įdomus Vilniui, Lietuvos kino centrui, bet, deja, šitoj vietoj centrui Šaltenio, Juzėno asmenybės kažkuom neįtinka, Klaipėda neįtinka”, – nuostabos neslėpė M. Gudelis, pridūręs, jog ekspertai S. Šaltenį be kita ko dar apkaltino ir seksizmu.
Tuo metu Kultūros ministerija, pašnekovo teigimu, „numetė kauliuką” – pasiūlė išleisti knygą pagal rašytojo filmui kuriamą scenarijų.
„Tą dalyką mes padarysim. Jei siaurai trijų ekspertų grupei netinka, kad tai gali būti įdomus projektas, tada mes išleidžiam knygą ir tegul liaudis paskaito ir pasako, ar verta ekranizuoti tokį dalyką, ar neverta”, – kalbėjo M. Gudelis, kartu neprarandantis vilties, jog kada nors filmas svarbia ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai tema vis tiek bus sukurtas.
Bene geriausiai situaciją, kaip dalis Vilniaus biurokratų iki šiol atsainiai vertina visa tai, kas susiję su Klaipėda, savo kalboje, pasakytoje šių metų sausio 15-ąją, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 99-ąsias metines, labai taikliai apibūdino uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
„Mums, klaipėdiečiams, klaipėdiškiams, nereikia pasakoti, nereikia aiškinti, nereikia įtikinėti, kad tai nėra tik mūsų, Klaipėdos krašto, kad tai yra visos Lietuvos didi ir didinga šventė. Mūsų nereikia įtikinėti, kad Klaipėdos kraštas yra neatskiriama, neatsiejama visos Lietuvos dalimi. Kaip ir kaskart tenka truputėlį apgailestaujant pasakyti, kad to supratimo, to suvokimo, tolstant nuo Klaipėdos, deja, bet mažėja”, – prie paminklo 1923-ųjų metų sukilėliams kalbėjo meras.
Visos mero kalbos vaizdo įrašą pateikime vietoj komentaro aptariamai temai.
Parašykite komentarą