Nuskambės keistai, tačiau džiaugiuosi, jog per du kartus nepavyko prisijungti prie į pabaigą jau einančios savivaldybės apklausos dėl sovietiniams kariams skirto memorialo Klaipėdoje likimo.

Nors liaudies išmintis sako, jog trečias kartas esą nemeluoja, pamąsčiusi tąsyk jungtis nebebandžiau ne tiek protestuodama prieš tradiciškai savivaldybėje nuolat stringančius e. ryšius, o kiek dėl netinkamai, tendencingai suformuluoto klausimo, t.y. dėl to, kad apklausos dalyviams nebuvo palikta jokio pasirinkimo.

Dar iki minėtos apklausos paskelbimo ne vienas, išsakęs nuomonę dėl minėto memorialo S. Daukanto g. likimo, siūlė atskirti čia esančias karių skulptūras ir penkiakampę žvaigždę nuo meniniu požiūriu subtilaus ir vertingo skulptoriaus Juliaus Vertulio sukurto kalavijo, siūlydami jį palikti. Tokią nuomonę anksčiau buvau išsakiusi ir aš, tad nebesikartosiu.

Tačiau apklausą rengę savivaldybės klerkai savęs neapsisunkino, klaipėdiečiams nepalikę jokios alternatyvos ir pateikę autoritariniams režimams, o ne demokratinei visuomenei būdingą vienintelį klausimą, į kurį galimas tik taip arba ne atsakymas.

Negana to, pačiame klausime („Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S. Daukanto g. pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę?“) dar netiesiogiai slypi ir atsakymas. Na, koks kvailys galėtų pasisakyti prieš „naują architektūrinę kokybę?“

Teisinėje kalboje tokie klausimai vadinami menamais ir, pavyzdžiui, teismuose sąžiningi teisėjai panašius proceso dalyviams sufleruojamus klausimus šalina kaip netinkamus.

Tad ir mąstau, kad jei apklausos pradžioje man visgi būtų pavykę prie jos prisijungti, būčiau privalėjusi eiti prieš savo sąžinę, pažymėdama varnelę ties atsakymu taip, nors, pasikartosiu, ir dabar manau, jog yra šventavagiška, trumparegiška ir net nusikalstama naikinti meno kūrinius, nesvarbu, kada ir kokiu tikslu jie buvo sukurti.

Kai kas sako, jog nieko atsitiktinio nebūna ir kad būtina stebėti mums gyvenimo siunčiamus ženklus.

Prietarais netikiu, tačiau šiuo konkrečiu atveju manau, jog nesudalyvavimas pseudo apklausoje su menamu klausimu bei tai, kad apklausos rezultatai vis tiek neturės jokios reikšmės galutiniam sprendimui, man svarbus pirmiausia galimybe rinktis. Galimybe neprisidėti prie beatodairiško, niekuo nepagrįsto ura tipo griovimo vajaus, labai tiksliai atspindėto Internacionale: „Pasaulį seną išardysim nuo pačių pamatų ir tuo naujai pasaulį atstatysim – kas buvo nieks, tas bus viskuo”…

P.S. Kalbos apie tai, jog memoriale galėtų likti karių skulptūrinė kompozicija ar žvaigždė, nėra – juos būtina šalinti kuo greičiau.