Klaipėdos apygardas teismas priėmė griežtesnį sprendimą Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo Dariaus Steponkaus atžvilgiu nei pirma instancija.

Tuo metu Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ skelbia, kad šios ligoninės slaugytojai pirmos instancijos teismas priteisė 28 800 eurų kompensaciją bei neturtinę žalą.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.

 Skundė abi pusės

„Atvira Klaipėda” buvo rašiusi, jog Valstybinės darbo inspekcija (VDI) atlikto tyrimo metu buvo nustačiusi, kad Respublikinė Klaipėdos ligoninė Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai neapmokėjo išlaidų už periodinius sveikatos patikrinimus bei nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už COVID-19 testavimuisi poilsio dienomis sugaištą laiką, neapmokėjo ir jos kelionės išlaidų.

Nuobauda D. Steponkui buvo skirta ir už tai, kad ligoninės vadovybė per du mėnesius neįvykdė reikalavimo „atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių įvertinimą, t. y. atlikti psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos tyrimą, nustatyti rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę ir dydį, numatyti ir įgyvendinti efektyvias (pakankamas) prevencines priemones nustatytai rizikai pašalinti ar sumažinti”.

VDI nutarime buvo nurodoma, kad „įstaigoje pakartotinai pasireiškė įvairūs psichosocialiniai rizikos veiksniai (konfliktai, psichologinis smurtas darbe ir kt.) darbuotojų tarpusavio santykiuose su darbdavio administracijos pareigūnais (įmonės administracijos vadovu (-ais) bei skyrių vadovais)”. Konstatuota, kad nuo 2020 m. spalio buvo nagrinėjamas ne vienas šios ligoninės darbuotojų skundas dėl to, kad jie darbe patiria psichologinį poveikį, pasireiškiantį įvairiomis formomis.

Už nurodymų nevykdymą vyr. gydytojui buvo paskirta 900 eurų dydžio bauda, už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą– 240 eurų dydžio bauda, tačiau galutinai jas subendrinus buvo nustatyta mažesnė – 900 eurų bauda.

Nesutikdamas su tokia sankcija D. Steponkus buvo pateikęs skundą Klaipėdos apylinkės teismui. Pastarojo teisėja Laimutė Venckuvienė balandį skundą tenkino iš dalies – panaikino tas VDI nutarimo dalis, kuriomis D. Steponkui buvo skirta 240 eurų bauda ir galutinis subendrinimas.

Toks nutarimas galėjo būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui ir tokia teise pasinaudojo tiek vyr. gydytojas, tiek VDI.

D. Steponkaus advokatas Saulius Majauskas skunde tvirtino, kad nebuvo gauta nė vieno darbuotojo skundo ar pranešimo dėl netinkamo administracijos ir skyriaus vadovų elgesio, todėl jo klientas esą „nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimai pasireiškusius psichosocialinius rizikos veiksnius”. Išdėstęs ir kitus teisinius argumentus jis prašė VDI nutarimą panaikinti.

Tuo metu VDI savo skunde aiškino, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad dėl slaugytojos situacijos nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos visos aplinkybės.

Bylą išnagrinėjęs apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas konstatavo, kad D. Steponkaus skundas yra atmestinas, o VDI – tenkintinas iš dalies.

„Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu, mano, jog bylos duomenys turėtų būti vertinami kitaip, nėra pagrindas nepritarti motyvuotam apylinkės teismo sprendimui”, – rašoma nutartyje.

Tuo metu pasisakydamas dėl pirmos instancijos sprendimo dalies, susijusios su slaugyta, apygardos teismas konstatavo, kad žemesnės instancija nepagrįstai padarė išvadą, jog D. Steponkaus veiksmuose nebuvo tyčios. Anot šio teismo, darbdavys, nurodydamas slaugytojai atvykti atlikti COVID-19 tyrimus jos poilsio laiku bei nekompensuodamas šio laiko, elgėsi neteisėtai ir pažeidė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą.

Kadangi VDI buvo prašiusi visiškai panaikinti apylinkės teismo nutarimą, apygardos teismas šį prašymą patenkino tik iš dalies – neskundžiama nutartimi panaikino minėtą išvadą dėl slaugytos tyrimų ir paliko galioti visą VDI nutarimą.

Pirma instancija priteisė 28 800 eurų

Tuo metu Lietuvos profesinės sąjunga „Solidarumas“ praėjusį ketvirtadienį paskelbė, kad jos teisininkė Miglė Wantens atstovavo profesinės sąjungos narei, Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyr. slaugytojai, nagrinėjant darbo ginčo bylą Klaipėdos apylinkės teisme ir ten pasiekė pergalę.

„Vyr. slaugytoja, kuri Klaipėdos apygardos teismo sprendimu jau vieną kartą buvo grąžinta į darbą, vėl iš pareigų buvo atleista praėjus vos 1,5 mėnesio nuo jos grąžinimo į pareigas už neva jos padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nemokant jai išeitinės išmokos. Atleidimą ji laikė neteisėtu ir kreipėsi dėl savo pažeistos teisės į profesinę sąjungą „Solidarumas“. Ieškiniu teismui buvo prašoma jos atleidimą pripažinti neteisėtu, grąžinti ją į pareigas, priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir atlyginti neturtinę žalą. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. nusprendė profesinės sąjungos narės atleidimą pripažinti neteisėtu, priteisė jai iš VšĮ Klaipėdos respublikinės ligoninės vidutinio atlyginimo dydžio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo jos atleidimo (2021 m. birželio 18 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už 12 mėn. ir atsižvelgdamas į tai, kad ji dirba ligoninėje nuo 1972 metų, taip pat priteisė šešių mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio kompensaciją ir kompensaciją už neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl jos neteisėto atleidimo. Taigi, bendrai jai buvo priteista apie 28 800 eurų! Būtina paminėti, kad teismas negrąžino profesinės sąjungos narės į pareigas, taikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 4 dalies nuostatą, kad tuo atveju, jei ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į darbą negali būti grąžintas, kai to prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas (teismas) priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus ir taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip darbuotojo šeši vidutiniai darbo užmokesčiai. Taip pat labai svarbu paminėti, kad teismas, įvertinęs konkrečiais bylos aplinkybes dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, priteisė ieškovei neturtinę žalą, kuri šiuo atveju atlygintų patirtus neigiamus išgyvenimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo”, – rašoma profsąjungos pranešime.

Apylinkės teismų sprendimai tokiose darbo ginčų bylose dar gali būti skundžiami apygardos teismams.