Danės gatvė išvengė Luizės vardo, o Mogiliovo gatvės pavadinimo keitimas vėl atsidurs politikų rankose: Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija antrą kartą svarstyti šį klausimą atsisakė.

Ji liko prie anksčiau savo pasiūlytų pavadinimų – Žardės arba Gibišų. Ir atmetė priekaištus dėl to, kad kai kurių gatvių pavadinimai labai panašūs. Esą, taip susiklostė istoriškai. Pavyzdžiui, yra Smilties, Smiltelės, Mažosios Smiltės, Smeltės ir daug kitų panašių pavadinimų.

Komunarų gatvės Klaipėdoje nėra – taip pat konstatavo komisija. Nors yra norinčiųjų šį pavadinimą panaikinti. Ji tokiu pavadinimu pažymėta savivaldybės salėje, kur ta komisija posėdžiavo, ant sienos pakabintame žemėlapyje. Ir Google paieškoje, ir žmonių lūpose yra.

„Prašoma pagal adresą – Paryžiaus Komunos g. 25 pastatų kompleksui, ant kurio kabėjo adreso lentelė – Komunarų g. 2 – ir jis pavaizduotas Google žemėlapiuose – suteikti Leonido Donskio gatvės pavadinimą ir adresą Nr.2 (Leonido Donskio g. 2)”, – surašyta Klaipėdos miesto tarybos nario Andriaus Petraičio rašte, kurį šis surašė, gavęs piliečio Igno Kasparo prašymą. Pastarasis prašė tiesiog pervadinti šią gatvę, kad nebūtų naudojamas Komunarų pavadinimas.

Tačiau komisija nebuvo linkusi paskubom tenkint šio prašymo.

„Gal pastatyti ženklą „Čia – ne Komunarų” gatvė”, – juokėsi jie, pripažindami, kad tas pavadinimas – labai gajus.

Išties, tai yra Paryžiaus Komunos gatvės priklausinys. O suteikti tam priklausiniui pavadinimą nedera pagal teisės aktus, nes jame nėra reikiamo skaičiaus adresų. Komisijai taip pat nepasirodė, kad tokį užkaborį dera pavadinti mokslininko, politiko Leonido Donskio vardu.

Komisijos narys Vasilijus Safronovas pastebėjo, kad Paryžiaus Komunos gatvės pavadinimą reikėtų vertinti pasaulio visuotinės istorijos kontekste, o ne pagal naratyvą, kurį sukūrė sovietai. Jis pasiūlė palaukti gairių dėl pavadinimo keitimo, apie kurias dabar diskutuojama Seime. Kitas argumentas nekeisti šio pavadinimo – Paryžiaus Komunos kovose prieš monarchiją dalyvavo ir 1863 metų Lietuvos sukilimo prieš Rusijos imperiją veikėjai.

Tad nepritarta Sauliaus Kanišausko ir Andriaus Petraičio pasiūlymui Paryžiaus Komunos gatvę vadinti tiesiog Paryžiaus gatve, esą reikia laiko išnagrinėti sąsajas su šiuo miestu ir atsakyti, kodėl pasirinktas ne Londonas ar kitas miestas. Be to, ši gatvė netrukus atsinaujins – prasidės rekonstrukcija, gal tada rasis naujas pavadinimas.

Nepritarta ir Klaipėdos miestiečių draugijos prašymui atkurti Luizės gatvės pavadinimą Dangės gatvės atkarpai, nuo Pilies iki Biržos tilto. Istorikė Zita Genienė pastebėjo, kad tuomet derėtų elgtis nuosekliai bei keisti ir Tiltų gatvės pavadinimą – anksčiau ji vadinosi karaliaus Frydricho Vilhelmo, karalienės Luizės vyro, vardu.

Buvo paminėtas ir Rusijos caras Aleksandras –  Memelyje būta ir jo vardo gatvės. Tuo metu Albinas Drukteinis priminė nerašytą šios komisijos devizą: jeigu galima nekeisti – nekeiskime. Jeigu dalies Danės gatvės pavadinimas būtų pakeistas, numeracija ir adresai turėtų keisti ne tik toje dalyje, bet ir tose dalyse, kur pavadinimas išliktų.

Komisija šįkart nebuvo linkusi nei priiminėti skubių spendimų, nei juos kategoriškai atmesti, tačiau vieningai priimtas sprendimas pritarti V. Safronovo pasiūlymui įamžinti Vlado Grudzinsko atminimą ant pastato Nemuno g. 24 sienos arba, o jei nesutiks pastato savininkai – stende prieš pastatą.

Pasiūlytas toks atminimo lentos tekstas: „Šiuose pastatuose veikusiame AB „Maistas” fabrike direktoriumi 1928-1939 m. dirbo ats. plk. ltn. Vladas Grudzinskas (1895-1967), Lietuvos kariuomenės karininkas, kariuomenės intendantas, vienas iš Lietuvos prekybinio laivyno kūrėjų tarpukaryje“.