Karas Ukrainoje ir vėl mus įsuko į uždarą neapykantos ratą.
„Mirusieji ir jiems pastatyti paminklai nesimbolizuoja militaristinio tarybinio imperializmo, o simbolizuoja mirtį, kuri ateina, jei pasiduodi neapykantai, nužmogėjimui”. Martyno Vainoriaus nuotr.
Tarybiniais laikais mes augome su paraleline tiesa. Mokykloje buvo kalbama apie tarybinių karių didvyriškumą, o namie apie karių žvėriškumą, nužmogėjimą, kuris ypač atsiskleidė Mažojoje Lietuvoje, Karaliaučiaus krašte.
Karas yra žudymas, kuriame toleruojamas nužmogėjimas, skatinama neapykanta, ugdomi žemiausi instinktai. Vytautas Šilas straipsnyje „Kraštas be savo žmonių“ rašo: „Tokį nužmogėjimą skatino Raudonosios armijos politvadovai. Visus juos lenkė III baltarusių fronto propagandininkas, rašytojas, surusėjęs žydas Ilja Erenburgas (vėliau – Stalininės premijos už taikos stiprinimą tarp tautų laureatas). Prieš pirmąjį Karaliaučiaus krašto puolimą laikraštyje „Pravda“ išėjo jo rašinys su tiesioginiu nurodymu žudyti visus vokiečius, neskiriant nei lyties, nei amžiaus, šimtatūkstantinio tiražo atsišaukimai su pavadinimais „Užmušk vokietį!“. Jais iš esmės buvo teikiama indulgencija visiems, kurie pasiryžtų nužudyti vietinį gyventoją – senį, moterį ar vaiką: „Žudykite! Žudykite! Žudykite! Juk nėra tokio tarp jūsų, kuriam būtų nekaltų vokiečių. Kalti visi – ir gyvieji, ir negimusieji. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą visiems laikams sutraiškyti fašistinį žvėrį jo paties urve. Prievartaukite vokiečių moteris ir tokiu būdu palaužkite jų rasinį išdidumą. Pasiimkite jas sau, kaip savo teisėtą grobį. Žudykite, šlovingieji ir nenugalimieji raudonarmiečiai!“
Kas skatino surusėjusį žydą I. Erenburgą parašyti tokį tekstą laikraštyje „Pravda“? Neapykantos ratas.
Šiandien norima grąžinti neapykantos ideologiją. Todėl Lietuvoje pastebime norą, kad nekenčiamieji paprasčiausiai išnyktų, jog iš akių dingtų nekenčiamo buvusio okupanto paminklai, kurie išaukština nekenčiamus žuvusius tarybinius karius ir reikalaujame juos perkelti į Grūto parką.
Žydų žudymas, Lietuvoje vykęs pirmosiomis karo dienomis, buvo labai detaliai atskleistas Ulmo teismo nuosprendyje. Ulmo miesto teisme buvo teisiami Tilžės gestapininkai, Memelio pasienio policija, Saugumo tarnyba bei vienas lietuvis. Rimantas Jokimaitis savo straipsnyje „Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų“ rašo, kad Lietuvoje nei sovietmečiu, nei atgavus Nepriklausomybę nebuvo analizuojama Ulmo proceso medžiaga.
Pirmosios Tilžės gestapininkų ir jų padėjėjų žudynės įvyko Gargžduose. R. Jokimaitis rašo: „Pasmerktuosius išrikiavo ant kelio. Tada vieną žydų grupę, mušdami, rėkaudami, privertė užkasinėti aplinkui gulinčius rusų kareivių kūnus, o kitiems įsakė gilinti ir platinti apkasą, netrukus tapusį jų kapo duobe. Vertingesnius daiktus ir pinigus liepta mesti į cinkuotus kibirus. Visi turėjo nusivilkti ir į krūvą sukrauti paltus, švarkus. Beveik visi pasmerktieji, išskyrus keletą lietuvių, buvo žydai, tarp jų paaugliai, senukai. Žmonės meldėsi. Keletas raudojo. Apytikriai 12 metų berniukas maldavo pasigailėti. Tarp pasmerktųjų buvo ir viena moteris rusė. Prie duobės mušdami lazdomis, šūkaudami varė bėgte grupėmis po 10 žmonių. Juos iš apytikriai 20 m atstumo šaudė klaipėdiškių policininkų komanda. Po salvės Schmidt-Hammeris patikrindavo ir, jei rasdavo gyvų, kartu su Fischer-Schwederiu nušaudavo pistoletu į galvą”.
Šią informaciją apie II pasauliniame kare dalyvavusių valstybių vykdomą politiką ne šiaip sau suradau viešoje erdvėje. Tai ryški neapykantos ir nužmogėjimo politika.
Neapykanta – imperialistinio mąstymo pamatinė savybė. Patriotizmui nėra būdinga neapykanta.
Gindami savo šalį nuo okupantų, naudojame bendražmogiškas laisvės ir gėrio vertybes. Šiandien konservatoriai ir liberalai su Andriumi Tapinu priešakyje skatina neapykantos kalbą , kurią naudojo okupantai. Nukariautos tautos vengdavo tapti tokių kalbų vergais, todėl savo vaikus auklėjo pagal paralelinių tiesų taisyklę. Kai girdime: balvonai, ruskiai, komunistinės lervos, vata, kremliniai ir t.t., grįžtame į sovietinius laikus, tik ten girdėdavome: naciai, fašistai, svetimos liaudžiai buržua liekanos, žydšaudžiai ir t.t.
Konservatoriams ir liberalams bei jų dievukui A. Tapinui jau būtų laikas paskelbti paliaubas kaulų karui ir nesityčioti iš visuomenės bei nesukti okupantams būdingą neapykantos ratą. Mirusieji ir jiems pastatyti paminklai nesimbolizuoja militaristinio tarybinio imperializmo, o simbolizuoja mirtį, kuri ateina, jei pasiduodi neapykantai, nužmogėjimui.
Manau, kad tautinis mentalitetas neturi pralaimėti prieš A. Tapino brukamą tautai brutalią imperialistinę patyčių ideologiją.
Šis tekstas – asmeninė autorės nuomonė. Rubrikoje „Mums rašo“ publikuojamos nuomonės, už kurias redakcija neatsako.
Klaidos atsiranda tada, kai joms sudaromas pagrindas, kad ir sudaryta desovietizacijos grupė, kurią sudarė TIK PAVIENIŲ ASMENŲ GRUPĖ SU SAVO NUOMONE. Atsiminkite Vilniaus istoriją su Petro Cvirkos skulptūra, kuri baigėsi visiškai nekreipiant dėmesio į visuomenę, nebent jos pavienius asmenis, Skulptūros likimą nulėmė p.Šimašiaus nuomonė, nes jis juk meras. Skulptūrų parkas kažkada miesto magistratas skyrė įvairias religijas išpažįstantiems. Čia tai pažeista-akcentu-kardu, kuris ir sukėlė tokį šurmulį
Neapykanta tryška kiekviename žingsnije. Ipač naikinant Klaipėdos medžius, ž.onių sveikata ir kt…
nu, taip. Visi kuria tik konservatoriai naikina :))))))) Išspardo šiukšlių dėžes, aprašinėja sienas, pripaišo visokių konservatoriškų kregždučių, žodžiu kenkia kaip išmanydami – jūsų name, mačiau, – sugadino visas pašto dėžutes ir prikakojo – ar galite įsivaizduoti! lifte. O jums su proteliu viskas gerai???
Vietoj nesąmonių rašymo galėtum išmokt rašyti-žingsnIje,Ipač ir t.t. Medžių šiaip net per daug,varnų teršimo ir žmonių užpuolimo,o sveikatą savo saugok pats, nes rašymas nesąmonių irgi kenkia pačiam.
Nors Nepriklausomai Lietuvai jau 30 metų, bet piliečiai vertina savo aplinką, kaip tarybiniai žmonės. Komentatorius Atsakymas IP tyčiojasi iš autorinių darbų. Manau, kad tiek, Šadauskas, tiek Daugintis ieškojo formų idėjos įgyvendinimui, tai gerbkime jų palikimą, o ne naikinkime, kaip sovietai, kurie skelbė,
kad sugriaus seną pasaulį ir pastatys naują. Prisiminkime, kad vykstant karui kareiviai buvo laidojami tinkamose teritorijose, o po karo perkeliami į vieną vietą, todėl ir buvo nutarta pastatyti naują monumentą. Gerbkime pasirinktą sprendimą. Jei jiems atrodė priimtina vaikščioti perlaidojimo ar palaidojimo vieta, tai ir gerbkime ir tą pasirinkimą. Desovietizacijos grupė pasiskelbė, kad yra tarybinio periodo palikimo naikinimo grupė. Gal pirma tegul desovietizacijos grupė savo galvose išvalo sovietinį mąstymą, kad yra pasaulio bambos, o po to tik sprendžia paminklų likimą
Gerbsime Grūte. Ten gražiai apipjaunama žolė, žmonės net pinigus moka, kad pamatytų. Ar buvote???
„Gerbsime Grūte.” Tai patyčios. Patyčių didvyriai.
Vėl ta pati vargšė,pamestinukė,pritrūkusi dėmesio,meilės.,šilumos, vėl varo ,na nejau ji neturi veiklos.O ir kam įdomūs jos pezalai,besikartojantys? Na kiek galima kartoti jos nuomonę,padėkite jai,pasakykite artimieji,kad niekas kaulų neliečia,nekariauja,ar ji neturi jokio išsilavinimo,kad neskiria balvonų nuo kaulų.Tiesiog gaila pasiklydusios šios avelės.
Kur marome balvonus? Kalavijas ir ąžuolo lapai lietuvių simboliai…
Marome,marome…Ir neuždrausite matyti
Kaži jei ne tas kilęs saršhalas ar iš vis rūpėtų paminklų griovimas, nebent turite iš to naudos? Ps. Istorija mėgsta kartotis…
Laba lengva parašyti teksto apačioje, kad redakcija neatsako už autorės nuomonę. Manau redakcija turi prisiimti tam tikrą atsakomybę, kad įleidžia į savo erdvę tokius tekstus. Kiek gi galima publikuoti šios Homo sovieticus autorės straipsnius? Taigi čia naudojamas visas spektras Kremliaus ideologinėje propagandoje naudojamų priemonių. Vien besikartojantis bolševikų mėgstamas žodelis „imperializmas” daug ką pasako apie autorę. Sumetė į krūvą kažkokius minčių atgarsius.. Autorė lyg Lavrovas prisiminė žydų tragediją ir taip pat kaip Lavrovas visiškai į pievas nuvažiavo…Apie vatabautizmą net nekalbu.
Ar aš ameniškai nesutinku su tuo, ką rašo ši klaipėdietė, ar Jūs nesutinkate ir piktinatės, ne rodiklis neskelbti jos nuomonės. Rodiklis – ar nuomonė pažeidžia LR teisės aktus ar ne. Ar matote kur pažeidimą? Ilgitės vienos teisingos nuomonės laikų? Aš tikrai ne.
Clickai is dangaus nekrenta
Ne į delfi atėjote – mums „klikai” visiškai nesvarbu.
Nora vieną rimtą argumentą.kodel reiktų naikinti paminklus parašykite.
Šiuos argumentus aiškiai nurodė mero potvarkiu sudaryta desovietizacijos darbo grupė, kurią sudarė istorikai, muziejininkas, paveldosaugininkai ir teisininkas. Niekas nieko nenaikina. Patys sovietai memorialą tvarkė kelis kartus. Taigi, sovietai naikino šį memorialą (jei naudoti jūsų terminologiją) bent vieną kartą – kai nukėlė 1949 metais pastatytą klūpančio kario skulptūrą ir visiškai pertvarkė memorialo planinę struktūrą, karių palaikus paliekant po betonine aikštės danga. Taigi, gegužės 9 atėję piliečiai tiesiog dainuoja ir mindžikuoja virš karių palaikų. Ir tik po gero dešimtmečio šioje vietoje pastatė kalavijo ir dar vėliau – karių skulptūras. Todėl aš asmeniškai nelabai suprantu šio užangažuoto bruzdėjimo. Klausimas paprastas – kodėl sovietai galėjo transformuoti memorialą ir tvarkytis jame kaip jiems atrodė tinkama, o nepriklausoma Lietuva to negali daryti?