Birželio 15 dieną bendroje Klaipėdos viešojo transporto sistemoje elektroniniai bilietai buvo pažymėti 71 077 kartus. Tokius kelionių skaičius darbo dieną paskutinį kartą matėme 2019-aisiais.

O prieš dvejus metus, pirmojo karantino metu, dienos kelionių skaičius dažnai nesiekdavo nė 20 tūkstančių.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Dabar skaičiuojame tiksliau

Daugiau nei dešimtmetį Klaipėdoje kartu egzistavo du bilietų žymėjimo būdai: elektroninis ir mechaninis. Elektroninį visada matydavome tikro laiko režimu, o štai su popieriniais mechaniniu komposteriu žymimais bilietais – sudėtingiau. Nusipirkęs, tarkim, kioske 10 bilietų keleivis pirmąjį pažymi, tikėtina, tą pačią dieną, o dešimtąjį – galbūt tik po savaitės.

Kas mėnesį iš kioskų gaudavome ataskaitas apie parduotus bilietus, taigi galėdavome daugmaž tiksliai skaičiuotim mėnesio keliones „popieriumi“, tačiau suminę konkrečios dienos kelionių statistiką toks neapibrėžtumas darydavo netikslią. O nuo 2019-ųjų liepos ir popieriniai bilietai žymimi elektroniniame skaitytuve nuskaitant greitojo atsako (QR) kodą, ir sistemoje tokią kelionę leidžia matyti iškart.

Statistika parodo ne visus

Tačiau fiziškai kasdien autobusais važiuoja šiek tiek daugiau daugiau žmonių nei užfiksuoja mūsų elektroninio bilieto sistema. Tai – dvi keleivių kategorijos.

Pirmoji, aiškiausiai visiems suvokiama – tai „zuikiai“. Pernai keleivių kontrolė nubaudė 4582 be bilieto arba teisę į lengvatas įrodančio pažymėjimo važiavusius keleivius. Suvokiame, kad tokių faktiškai yra daugiau. Mūsų keleivių kontrolės apimtys yra tokios, kad tikimybiškai keleiviui neapsimokėtų važiuoti be bilieto retkarčiais sumokant baudą. Ženkliai didindami kontrolės apimtis stabdytume vidutinį kelionės greitį (o tai reiškia – smukdytume paslaugos kokybę) ir didintume bendrąją vežimo savikainą, kurios nežymiai padidėjęs bilietų pirkimas
nekompensuotų. Taigi, šioje srityje nuolat ieškome protingo balanso.

Antroji „nematomų“ keleivių kategorija – tai sąžiningi, tačiau atsainūs keleiviai. Klaipėdoje privaloma ir turint galiojantį bet kokį terminuotąjį bilietą jį kaskart žymėti skaitytuve, tačiau baudos už nepažymėtą galiojantį terminuotąjį bilietą neskiriame, todėl vis dar yra nedidelė dalis nerūpestingų keleivių, kurių kelionių mes nematome. Tas keleivių kategorijas visada turime galvoje, tačiau į savo statistiką netraukiame. Manome, kad sumuojant abi, tokių keleivių kasdien yra keturženklis skaičius.

Tai – reikalingas darbo įrankis

Aiškus, tikslus kelionių vaizdas tikro laiko režimu leidžia greitai priimti pamatuotus tinklo korekcijos sprendimus. Paskutinių savaičių pavyzdys: jau gegužės pabaigoje matėme krentančią kelionių „namai – mokykla ir atgal“ apkrovą, be to turime 2019-2021 metų birželio duomenis. Todėl nuo birželio pradžios kiek koregavome maršrutų tvarkaraštį.

Mūsų miesto geografinė padėtis ir pajūrio zonos buvimas neišvengiamai lemia tokias korekcijas, kai vienų maršrutų tvarkaraščio praretinimas lydimas dažnesnio kitų maršrutų reisų skaičiaus. Absoliuti dauguma autobusų važiuoja tomis pačiomis arterijomis, autobusų skaičius stabilus, tik vieni numeriai matosi dažniau, kiti šiek tiek rečiau. Ir, sutikite, mieste stotelėse dabar pikiniais laikais nesimato minių jaunųjų keleivių su kuprinėmis, laukiančių autobuso. Realiai į mokyklas birželį važiuojama daug rečiau, nepaisant mokslo metų galiojimą nustatančio įsakymo, ir dalis ugdymo proceso pastebimai vyksta kitokiomis formomis – tai rodo ir padidėjusios kelionės tarp 9 ir 15 val. Nors formaliai mokslo metai baigsis dar negreit, tik birželio 23 dieną.

Tvarkaraščių retinimas, suprantama, neprivalo patikti keleiviams. Tačiau miesto biudžetui jau trečius metus tenka dotuoti viešąjį transportą. Tokiomis aplinkybėmis negalime „vežioti orą“ pasiremdami ne savo regimais skaičiais, o vien Švietimo ministerijos įsakymu.