Pirmadienį, kaip ir žadėta, Klaipėdos miesto tarybos kolegijos nariams buvo pristatytos trys* parengtos Žvejų rūmų rekonstrukcijos alternatyvos. Pasak MB „Bauland“ architekto Donato Baltrušaičio, galimybių studijos rengimas užtruko apie metus, per tą laiką vyko diskusijos su suinteresuotomis kultūros bendruomenėmis, rengtos kūrybinės dirbtuvės.

Prioritetas – trečiajai koncepcijai

Pranešėjas akcentavo, jog tai nėra projektiniai pasiūlymai, o tik pateikiamos alternatyvos, kaip rekonstruoti rūmai galėtų atrodyti. Numatyta rekonstrukciją vykdyti keliais etapais, o visa apimtimi atnaujinimas būtų įgyvendintas ne anksčiau nei po 7 metų.

„Diskusijų metu buvo išgrynintos trys pagrindinės veiklos Žvejų rūmams: skleisti profesionalaus meno pristatymus, kurti – auganti kūrybinė veikla nuo mėgėjų iki profesionalaus meno (…) ir, be abejo, ugdyti – tai yra edukacinės paslaugos, tobulėjimas per kūrėjų bendradarbiavimą, mainus”, – svarbiausias atnaujintų rūmų funkcijas išskyrė pranešėjas.

Labai trumpai apžvelgęs pirmas dvi koncepcijas, architektas ilgiau apsistojo ties trečiąja, nes ji esą sulaukė daugiausia palaikymo.

Joje, pasak D. Baltrušaičio, svarbiausia ašimi taptų modernizuota multifunkcinė salė su lengvai transformuojama scena, būtų suformuotas uždaras kiemas įvairiems renginiams tiek patiems rūmams, tiek lankytojams, statomas naujas priestatas, iš esmės pakeistas įėjimas į rūmus, atnaujintas rūmų fasadas, įveiklintas pastato rūsys, stogas ir kt.

„Būtų kuriamos pėsčiųjų jungtys, formuojama automobilių stovėjimo aikštelė iš kiemo pusės, atlaisvinant šiek tiek nuo Taikos pr. pusės, būtų kuriamos ramios žaliosios zonos, jungtis su Sakurų parku, o pats pagrindinis fasadas galėtų būti labai reprezentatyvus ir patraukiantis akį važiuojant ar einant pro šalį”, – kalbėjo galimybių studijos rengėjas.

Jo teigimu, fasadą galima būtų atnaujinti ir betono plokštėmis, ir akmens plytomis, ir metalo ar medinių plokščių apdaila – esą medžiagas turėtų pasirinkti būsimi projektuotojai.

Su priestatu pastato plotas nuo dabartinių 9 tūkst. kv. m. padidėtų beveik iki 12 tūkst. kv. m.

„Kuomet būtų statomas priestatas, tuo metu Žvejų rūmų pagrindinėse patalpose toliau galėtų vykti renginiai ir pasirodymai, o kuomet jau pats pagrindinis tūris realizuotųsi, dalis renginių galėtų persikelti į priestatą, tokiu būdu nenutrūktų Žvejų rūmų veikla”, – būtinybę rekonstrukciją realizuoti palaipsniui motyvavo pranešėjas.

Įrengs slėptuvę?

Tuo metu Judita Simonavičiūtė galimybių studijoje pasigedo miesto kultūros poreikio įvertinimo.

Pasak pranešėjo, per metus Žvejų rūmus aplanko per 120 tūkst. lankytojų ir tai yra trečias miesto kultūros objektas pagal lankytojų skaičių po „Švyturio” arenos ir Jūrų muziejaus – esą tai yra vienas iš svarbiausių rodiklių rinktis brangiausią, trečiąją alternatyvą rekonstrukcijai. Be to, tai vienintelis kultūros ir meno funkcijoms tarnaujantis objektas pietinėje miesto dalyje.

Elida Matulova, Arvydas Vaitkus ir J. Simonavičiūtė atkreipė dėmesį ir į tai, jog didžiąją Žvejų rūmų lankytojų dalį dabar sudaro Muzikinio teatro žiūrovai, tad abejojo, ar jam išsikėlus, atnaujintų rūmų erdvėse bus pakankamai veiklų ir lankytojų.

Kartu politikai priminė ir apie kitus šiuo metu mieste planuojamus panašius projektus – Centrinio pašto pastato įveiklinimą, ketinimą statyti bendruomenės namus Statybininkų pr. ir kt., retoriškai klausdami, ar jų funkcijos nesidubliuos.

Keliems politikams labiausiai užkliuvo Žvejų rūmų bendrasavininkio „Žalgirio” sporto draugijos, šiuo metu valdančios dabar nenaudojamą sporto salę, neįtraukimas į galimybių studiją.

Pasak D. Baltrušaičio, sporto draugija neprieštarauja rekonstrukcijai, tačiau finansiškai prie jos neprisidės, o sporto salę iš jų savivaldybė turėtų išpirkti. Tą patvirtino ir administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Tuo metu D. Baltrušaitis pritarė Aido Kaveckio siūlymui jau projektuojant priestatą jo rūsyje įrengti slėptuvę, pripažinęs, jog šiuo pasiūlymu galima bus papildyti ir jau parengtą galimybių studiją.

Vicemeras Arūnas Barbšys buvo dar konkretesnis, pasiūlęs po priestatu įrengti parkingą, kuris kartu tarnautų ir kaip slėptuvė. Esą tuo pat metu galima būtų išspręsti ir trūkstamų vietų automobiliams statyti problemą.

Galiausiai dar šiek tiek padiskutavę Kolegijos nariai pritarė trečiajam, ambicingiausiam ir brangiausiam Žvejų rūmų atnaujinimo variantui, kuriam dar turės pritarti miesto Taryba.

INFORMACIJA

*Pirmoji Žvejų rūmų pertvarkos alternatyva – tai greitos trukmės ir lengviausiai darbų atžvilgiu įgyvendinamas pastato modernizavimas, kuris remiasi paprastojo remonto darbų apimtimi, nekeičiant pastato laikančiųjų konstrukcijų ir nevykdant didesnės apimties pastato modernizavimo darbų. Pastate būtų keičiamas tik jo funkcinis išdėstymas, centrinėje dalyje lieka bendrosios erdvės, o kitos funkcijos, susijusios su kūryba ir ugdymu bei pasirodymais, atskiriamos ir pastate suskirstomos blokais. Šis remontas atsieitų apie 14,4 mln eurų.

Antras variantas numato vidutinės trukmės ir vidutinės darbų apimties pastato atnaujinimą. Modernizavimas remiasi kapitalinio remonto darbų apimtimi, atliekant didesnės apimties pastato fasadų, angų ir vidinių erdvių remontą, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos remonto darbus. Būtų sukurtos naujos erdvės, perplanuojant koridorinę sistemą ir apjungiant atitinkamas erdves naujoms funkcijoms bei pastato rūsio įveiklinimas, pašalinant nebenaudojamą inžinerinę įranga, sukuriant naujas angas ir patekimus iš kiemo, taip pritaikant papildomoms veikloms. Kapitalinis remontas taip pat apimtų visos inžinerinės įrangos sistemų atnaujinimą (šiluma, vėdinimas, oro kondicionavimas, elektrotechnika ir kt.). Numatoma kaina – 20,4 mln eurų.

Trečiąja alternatyva būtų siekiama modernizuoti patį pastatą, jį padalinant į atskiras dalis ir sukuriant naujas funkcijas, atnaujinti visas inžinerines sistemas, o prie esamo pastato siūlomas priestatas, kuris sukurtų galimybes plėsti esamas veiklas ir papildyti jas naujomis. Tokio priestato kūrimas leistų įveiklinti šiuo metu nenaudojamą ūkinę pastato dalį, sukuriant vidinį kiemą, kuris galėtų būti naudojamas ne tik lankytojų ir darbuotojų rekreacijai, bet sudarytų sąlygas ir lauko renginiams bei erdvėms. Pastato rekonstrukcija taip pat leistų įveiklinti rūsio erdves, sukurti apžvalgos ir renginių vietas ant stogo. Čia taip pat numatytas ir erdvių prie gatvės atnaujinimas, kuriant aktyvias zonas, tuo tarpu galinė sklypo dalis būtų palikta ramesnei rekreacijai. Šiam variantui įgyvendinti reiktų beveik 38 mln. eurų.