Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išplatino pranešimą apie atliktą išplėstinę korupcijos rizikos analizę skirtingose Lietuvos regionų ligoninių viešųjų pirkimų procesuose. Tarp 14 vertinamų šalies ligoninių atsidūrė Klaipėdos respublikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė bei jūrininkų ligoninės.

Pranešime nurodoma, jog atliktos analizės metu pastebėta interesų konfliktų valdymo trūkumų, kai ligoninių pirkimų vykdytojai dalyvauja priimant sprendimus dėl tiekėjų, kuriuose dirba jiems artimi asmenys. Taip pat nustatytos korupcijos rizikos, kai ligoninių darbuotojai, eidami sveikatos sektoriaus visuomeninių organizacijų narių pareigas, priima sprendimus pirkimų procedūrose, kuriose dalyvauja šių visuomeninių organizacijų rėmėjai. Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad ligoninės nesiima aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti pirkime dalyvaujančių tiekėjų tarpusavio ryšius, galimus konkurenciją ribojančius susitarimus, nors Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) nustato perkančiųjų organizacijų pareigą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją.

STT informavo, kad atlikto tyrimo metu išaiškėjo, jog Lietuvos ligoninių viešuosius pirkimus laimi įmonės, suteikusios paramą perkančiajai organizacijai arba su ja susijusiems paramos gavėjams. Per metus medicinos sektoriuje įvykdomų pirkimo procedūrų dalis sudaro apie 19 proc. visų pirkimo procedūrų ir yra didžiausias (medicinos įrangos, farmacijos ir asmens higienos produktų pirkimams per metus išleidžiama apie 0,5 mlrd. Eur). Analizuotose ligoninėse 2021 m. „vieno tiekėjo“ pirkimų dalis (išskyrus mažos vertės pirkimus) vidutiniškai sudarė beveik 67 proc.