Parengtas sutarties tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos projektas. Jos pagrindinė nuostata: Savivaldybė finansuos Šv. Jono bažnyčios bokšto projektavimo darbus ir pagal galimybes – dalį statybos darbų.
Atsižvelgiant į kiekvienos sutarties šalies finansinį įnašą, bus suformuoti atskiri turtiniai vienetai. Realios šalių nuosavybės dalys bus nustatomos papildomame susitarime prie šios sutarties, kuris bus pasirašytas iki bažnyčios bokšto statybos pabaigos.
Bokšto statytojo, projektavimo ir statybos rangos darbų užsakovo teises ir pareigas įgyvendins Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapija. Projektui įgyvendinti bus sukurta darbo grupė ir projekto priežiūros komitetas. Parapija įsipareigoja steigti viešąją įstaigą arba pertvarkyti esamą juridinį asmenį į viešąją įstaigą, kurios veiklos tikslas būtų Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas. Ji privalės užtikrinti, kad savivaldybės įnašai nebūtų naudojami viešosios įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui, paskoloms ir kitoms, išskyrus Šv. Jono bažnyčios bokštui atkurti (įskaitant projektavimą), išlaidoms apmokėti.
Tai jau bus antroji sutartis. Savivaldybė ir Klaipėdos evangelikų liuteronų parapija 2013 m. vasario 13 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį dėl Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimo ir XVI–XVIII a. miestiečių palaikų perlaidojimo.
Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu parengtoje galimybių studijoje, kuriai pritarė Savivaldybės kolegija, yra numatoma atstatyti originalaus dydžio bažnyčią bei originalaus dydžio bažnyčios bokštą (aukštis – 75 m), atkuriant autentišką istorinį interjerą, išlaikant istorinę šių pastatų formą, atkuriant išorės medžiagiškumą, interjero sprendimus ir vidines erdves pritaikant šiuolaikiniams poreikiams.
Numatoma, kad Šv. Jono bažnyčios bokšte galėtų atsirasti muziejinė erdvė su paroda apie bažnyčios istoriją, turizmo informacijos centras, apžvalgos aikštelė, kripta palaikų perlaidojimui.
Sutartis bus pasirašyta, kai jai pritars Klaipėdos miesto taryba.
Prieš porą savaičių Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad Kultūros ministerija pateikė siūlymą Seimui ją pripažinti už Šv. Jono bažnyčios atkūrimo projekto įgyvendinimą atsakinga institucija. Tai esą palengvintų visas procedūras.
Seimas 2020 metų sausio 14 d. nutarimu Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projektą yra pripažinęs valstybei svarbiu projektu. Tačiau šiuo Seimo nutarimu už projekto įgyvendinimą atsakinga institucija nebuvo paskirta.
INFORMACIJA
Savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjo Ričardo Zulco parengtame aiškinamajame rašte išskirti šie pagrindiniai Šv. Jono bažnyčios atkūrimo argumentai:
„Šv. Jono bažnyčios atkūrimas pabrėžtų priklausymą Vakarų krikščioniškajam pasauliui, evangelikų liuteronų tradicijos svarbą šio miesto ir krašto tapatumui. Bent iš dalies kompensuotų vietovaizdžio praradimus po 1945 m. Tai – „Genius Loci“ sugrąžinimas, kuris rodytų šios kartos pastangas tęsti ir kuriant plėtoti savo miesto tradicijas.
Šv. Jono bažnyčia vėl būtų nekropoliu ir istorinės-kultūrinės atminties saugykla. Joje galėtų rasti amžinojo poilsio vietą palaikai iš senosios Šv. Jono bažnyčios ir kitų suardytų senųjų palaidojimo vietų. Taip pat kaupiama informacija apie Klaipėdos gyventojus praeityje, Klaipėdos senąją išeiviją (lietuvininkus, vokiečius, klaipėdiškius ir kt.) ir naująją klaipėdiečių išeiviją. Tiesiamas tiltas tarp tolstančios praeities, besikeičiančios dabarties ir artėjančios ateities miesto bendruomenės.
Šv. Jono bažnyčia vėl sugrąžintų miesto branduoliui centrą formavusias dvi urbanistines senamiesčio ašis: vertikalę ir horizontalią. Padėtų išryškinti jos kaip jūrinio kultūrinio ir mokslo istorijos paveldo vertes. Grąžintų vizualų Klaipėdos ir Kretingos ryšį, sąsają su UNESCO saugojamu pasaulio paveldu – Struvės geodeziniu lanku.
Atkuriamoje Šv. Jono bažnyčioje su evangelikų liuteronų Bažnyčia ir jos bendruomene suderintų papildomų funkcijų plėtotė suteiktų naujų impulsų visų miestiečių dvasiniam, kultūriniam, ūkiniam ir kt. gyvenimui. Grakštaus silueto bažnyčia grąžintų senamiesčiui sakralinės erdvės pojūtį bei taptų svarbiu kultūros paveldo turizmo traukos centru.”
Jau 2 metai praėjo, kai Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondo vadovei Lilijai Petraitienei (buvusi Klaipėdos tarybos narė, socdemė) buvo pateiktas veiklos pasiūlymas:
„Atrinkti ir įdarbinti įkurto fondo atstovą/lobistą, kuris judėtų nuo vienos Vokietijos liuteronų bažnyčios iki kitos, pristatatydamas investavimo į bažnyčios atstatymo idėją. Įkurti fondą Vokietijoje, kurioje gyvena 83 mln. gyventojų, kuriančių vieną penktąją dalį ES bendro vidaus produkto (BVP). 32,3 proc. vokiečių yra protestantai liuteronai. Vien tų 27 mln. liuteronų parama galėtų užtikrinti pilno bažnyčios atstatymo finansavimo poreikį.
Fondo įstatuose numatyta galimybė vokiečiams susigrąžinti paaukotas lėšas, jei projektas nebus realizuotas iki 2030 metų, labai palengvintų pasamdyto lobisto Vokietijoje darbą.
Galiausiai, Vokietija būtų ne vienintelis lobisto darbo laukas. Švedijoje dauguma gyventojų protestantai. Fondas galėtų vykdyti aukų rinkimo kampaniją ir Švedijoje.“
Įdomu, kiek lėšų fondas Vokietijoje surinko. Jei lietuviai per 3 dienas 5 mln. EUR Bayraktarui surinko, per tuos du metus Lidijos Petraitienės vadovaujamas lobistas mažiau nei po eurą vokiečių liuteronus paskatinęs paaukoti, būtų jau 2-ejoms tokioms bažnyčioms biudžetą surinkęs.
Prieš metus Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis viešai visus klaipėdiečius patikino, kad Klaipėdos miesto savivaldybė bažnyčios atstatymui miestiečių lėšų nenaudos. Straipsnyje minima rengiama sutartis beprasmė, taryba jos netvirtis. Mero pavaduotojas juk žino ką sako, ar ne?
„Renaldai, Tavo taip vadinamus paskaičiavimus reikėtų vadinti švelniai tariant netiesa, , jei ne sąmoningu miestiečių klaidinimu, neaišku vardan ko ?? kas kur ir kada pasakė, kad savivaldybė atstatinės Šv. Jono bažnyčią už miesto biudžeto, t.y. miestiečių pinigus? Siūlau neklaidinti žmonių….”, – sakė Arvydas Cesiulis (2021-07-26).
Visa diskusija rasite čia: https://www.facebook.com/renaldas.kulikauskas/videos/852261735718275
Aš nenoriu bažnyčios, man reikia mečetės. pastatykit, labai prašau
Vaziuok i Turkija !
Estai jau kelis dešimtmečius investuoja į švietimo reformą rekonstruodami, statydami naujus darželius, mokyklas todėl ir jų ekonomikos garvežys dabar gerokai pralenkė ir mūsų atlyginimus ir tą patį paveldo išsaugojimą bei naujos architektūros kūrimą. Latviai už EU pagalbą susitvarkė ir pasikeitė net savo mažų miestelių požeminį inžinierinį ūkį. Mes gi išbetonuojame parkus ir skverus ir ieškome kaltų kas taupant nepadarė lietaus surinkimo triūbos, miesto centre laikome apleistą centrinį Paštą, buvusį policijos pastatą, piliavietę ir t.t., neįgalūs pasistatyti nors vienintelę naują mokyklą, bet stropiai kurpiame planus jau kelintam „apžvalgos“ bokštui…. apžvelgti miesto centre sandėliuojamas trąšas, sandėlius ir naujus transporto koridorius prie jų. Dabar mūsų savivaldybė, mojuodama sąsajų vėliavomis su UNESCO, Genius Loci ir net Vakarų krikščioniškojo pasaulio, miesto biudžetą ketina tuštinti ne darželiams ir mokykloms, o tik 1,21 procentų miesto gyventojų evangelikų liuteronų bažnyčios statyboms. Beje viską žadėjo pasidaryti patys tik duok valstybei svarbaus projekto statusą. Gavo. Dabar, tik pamanykit – pagrindiniai valdžiažmogio argumentai – Šv. Jono bažnyčios bokšte GALĖTŲ atsirasti muziejinė erdvė su paroda apie bažnyčios istoriją, turizmo informacijos centras, apžvalgos aikštelė, kripta palaikų perlaidojimui ir net miesto branduolį formavusias ašis – nuostabus piarinis tiltas ateities miesto bendruomenei.