P0

Svarbu, Unikali urbanistinė istorija

Pempininkai ir Naujakiemis: „grynai klaipėdietiški” (11)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-07-08


„Na, štai pirmasis namas naujame Baltijos rajone jau po stogu. Pirmasis laukuose, kur tik prieš penketą mėnesių atėjo statybininkai, kad amžiams gyvenimą įtvirtintų”, – lygiai prieš 55 metus skelbė „Tarybinė Klaipėda” apie IV numerį gavusio gyvenamojo rajono, kurį sudaro Pempininkų ir Naujakiemio mikrorajonai, statybas.

Šios sukakties proga dar viename ciklo „Urbanistiniai jubiliejai” rašinyje „Atvira Klaipėda” papasakos, kaip gi gimė ir vystėsi šis Taikos, Baltijos prospektų, Šilutės plento ir Debreceno gatvės ribojamas gyvenamasis rajonas, kurį projekto autorius vadino „grynai klaipėdietišku”.

Antano Grinčelaičio (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.
Pirmasis už pramonės zonos

Tomas S. Butkus knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990″ rašo, kad buvusio Pempininkų kaimo apylinkėse, 92 ha ploto suplanuotas gyvenamasis rajonas buvo pirmasis, numatytas už pramoninės zonos.

Žinią apie būsimą gyvenamąjį kvartalą ir tolimesnę Klaipėdos plėtrą į pietus galima rasti jau 1963-ųjų pabaigoje „Tarybinėje Klaipėdoje” paskelbtame Albino Stubros straipsnyje, kuriame jis pirmiausiai aprašė Namų statybos kombinato statybas Pempininkų kaimo ribose. Beje, pats A. Stubra, gimęs 1929 m. Klaipėdoje ir gyvenęs netoli dabartinių I. Kanto ir S. Daukanto gatvių sankirtos, 1945-aisiais su tėvais grįžęs į uostamiestį apsigyveno būtent Pempininkų kaime.

Pempininkų kaimas 1955-aisiais. Albino Stubros (klaipedis.lt) nuotr.

„Pas miesto vyriausiąjį architektą P. Sabaliauską yra įdomus maketas. Tiesios gatvės, būreliais išsidėstę 60 ir 120 butų daugiaaukščiai gyvenamieji namai, prekybos ir buitinio aptarnavimo punktai, vaikų darželiai-lopšeliai. Suskaldytas mikrorajonais ir rajonais modernus miestas. Jis plačiu frontu žygiuoja per buvusius kimsynus tolyn ir tolyn. Jam nebeužtenka ir Pempininkų. Dviem mikrorajonais jis peršoka per šį kaimelį ir driekiasi tolyn, iki pat Smiltelės upelio”, – rašė A. Stubra.

Planavo ir šešiolikaaukščius

Po metų, 1964-ųjų gruodį, Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto (VK) technikinė taryba peržiūrėjo architekto Kazimiero Rimanto Balėno parengtą IV miesto gyvenamojo rajono „detaliojo išplanavimo projekto eskizą”. Jis buvo „priimtas pagrindu”, nurodant penkias pastabas.

Rajono nominaliosios ribos ir užstatymo schema iš Tomo S. Butkaus, Vasilijaus Safronovo ir Vaido Petrulio knygos „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990″

Taryba pageidavo, kad būtų patikrinta galimybė bent iš dalies išsaugoti „Baltijos” kolūkio 15 ha sodą panaudojant jį rajono žaliesiems plotams arba vaikų įstaigų teritorijoms.

„Spręsti užstatymo klausimą rajono, liekančio tarp projektuojamo naujo įvažiavimo į miestą ir esamos Dubysos gatvės, šį rajoną panaudoti buitinių-komunalinių prekybinių bei administracinių įstaigų, nereikalaujančių sanitarinių-aрsauginių juostų, statybai. <…> Peržiūrėti daugiaaukščių garažų statybos tikslingumą rajone, nes jo užstatymo periode bus statoma tik kooperatiniai garažai statybos-remonto valdybos jėgomis. Ši valdyba nebus pajėgi pastatyti daugiaaukščius garažus. Taip pat tokie garažai bus brangūs ir individualinių mašinų savininkai nebus pajėgūs už juos išsimokėti”, – rašoma protokole.

Taryba taip pat konstatavo, kad numatytas pastatų išdėstymas prie Taikos prospekto „gaunasi nuobodus ir neišraiškingas, ураč be apželdinimo”. Ji rekomendavo projektuotojams išanalizuoti galimybę „prospekto užstatymui panaudoti įdomesnį pastatų tarpusavio išdėstymą gatvės atžvilgiu”.

Tuo metu šiame gyvenamajame rajone buvo planuojama statyti ir 16-os aukštų daugiabučius, tačiau minėtoji taryba nurodė juos projektuoti gyvenamų namų grupių centruose tik tuo atveju, jeigu „statybos komitetas garantuos, kad 1967-8 metais jiems bus paruošti tipiniai projektai ir jų statybą bus galima vykdyti kartu su 5 a. gyvenamaisiais namais”.

„Jeigu 16-kos aukštų gyvenamų namų statyba bus galima vykdyti užstačius rajoną, juos projektuoti gyvenamų namų grupių centruose negalima, nes bus suardytas rajono sklypų sutvarkymas ir, galimas dalykas, ims plyšinėti gretutiniai namai, nes aukštuminiams namams greičiausia reikės kalti polius”, – akcentuojama protokole.

Apie vis dar planuotus 16-aukščius 1965-ųjų sausį „Tarybinei Klaipėdai” pasakojo ir Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus viršininkas Gytis Tiškus, pasidalinęs su dienraščiu ir tokio namo vizualizacija.

„Daugeliui klaipėdiečių tikriausiai jau žinoma apie projektuojamą naują įvažiavimo į miestą magistralę. Ji iš Žemaičių plento, nuo posūkio prie kelio į Dovilus, eis tiesiai laukais, už prekybos valdybos sandėlių kirs Šilutės plentą ir įsilies į Dubysos gatvę. Ketvirtasis rajonas ir prasidės už naujosios magistralės. Jis užims 92 hektarų plotą tarp tolesnio Taikos prospekto tęsinio ir Šilutės plento, čia busi trys mikrorajonai, kuriuose gyvens daugiau kaip 23 tūkstančiai žmonių (112 tūkstančių kvadratinių metrų gyvenamojo ploto). Pagrindinai bus statomi penkiaaukščiai gyvenamieji namai. Rajono kontūrams paįvairinti numatoma statyti kiekviename mikrorajone po tris 16 aukštų gyvenamuosius namus. Suprantama, bus šiame rajone ir prekybos centras, buities tarnybos įmonės, kultūros židiniai. Kiekvienas mikrorajonas turės po mokyklą, po 2 vaikų darželius. Prie mokyklų bus sporto aikštynai. O rajonas turės didelį bendrą stadioną. Didelis plotas rajono viduryje skiriamas žaliam masyvui. Beje, noriu pažymėti dar vieną įdomia detalę. Iki šiol ir naujuose masyvuose daugiau ar mažiau buvo stengiamasi dalį namų rikiuoti prie gatvių. Dabar jau atsisakoma nuo to. Gatvės magistralė autotransportui reikalinga. Teks pakeliauti toliau, paėjėsi prie autobuso sustojimo vietos. Nereikia transporto paslaugų, gali ir prie gatvės neiti. Ir kam tau ji, su gyvu ir triukšmingu judėjimu po langais?” – cituotas G. Tiškus.

Statybas siūlė pradėti nuo Šilutės plento

1965-ųjų vasarį VK jau buvo svarstomas šio gyvenamojo rajono infrastruktūros tinklų klausimai.

„Fekalinės kanalizacijos vandenis laikinai nuvesti į 700 mm diametro mišrų kolektorių, esantį Varnėnų gt.”, – taip skambėjo vienas iš šio pasitarimo metu priimtų sprendimų, užfiksuotų protokole.

Po poros mėnesių VK buvo surengtas rajono „detaliojo išplanavimo projekto svarstymas”. Jis ir vėl buvo „priimtas už pagrindą”, šįkart su keturiomis pastabomis.

Projektuotojams buvo nurodyta patikslinti prie Šilutės plento projektuojamo miesto rytinio pramonės rajono sanitarinės zonos plotį, numatyti vietas buitinio aptarnavimo įstaigoms bei prekybai ir išspręsti gyvenamam rajone esančių sodų perkėlimo klausimą į kitą vietą.

Taip pat pasitarimo dalyviai konstatavo, kad pradėti statybas nuo Taikos prospekto pusės nebūtų galima dėl privažiavimo kelių trūkumo, todėl nurodė projektuotojams numatyti galimybę statybos darbus pradėti nuo Šilutės plento.

Praėjus porai dienų po šio pasitarimo architektas K. Balėnas paskelbė savo straipsnį, kuriame rašė, kad ketvirtojo gyvenamojo rajono statybą numatoma pradėti 1967 metais, perdavus naudoti trečiąjį gyvenamąjį rajoną (tarp Paryžiaus komunos ir Kauno gatvių),

„Dabartiniu metu miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyrius baigia ruošti IV rajono detalaus išplanavimo projektą. Dar šiais metais bus pradėta ruošti vieno mikrorajono projektinė užduotis. Būtina šiais metais paruošti Taikos prospekto tąsos ir naujojo įvažiavimo į miestą techninę dokumentaciją, suprojektuoti magistralines komunikacijas ir jau sekančiais metais jas įrengti. Nuo to, kaip bus pasiruošta IV gyvenamojo rajono teritorijos įsisavinimui, priklausys ir statybos sėkmė”, – rašė architektas.

1966-ųjų sausį Miesto užstatymo taryboje jau buvo svarstomas antrasis šio gyvenamojo rajono projekto variantas. Svarstymo metu buvo nuspręstą jį suderinti su pastabomis.

1966-aisiais „Tarybinėje Klaipėdoje” paskelbtos rajono vizualizacijos

Pirmiausia buvo nurodyta „apriboti 9-nių aukštų gyvenamų namų skaičių”. Taip pat projektuotojai gavo užduotį patikrinti, ar vaikų darželių-lopšelių vietų skaičių kvartale atitinka normas.

Dvigubai didesnis nei III rajonas

1966-ųjų kovą „Tarybinė Klaipėda” paskelbė, kad Lietuvos TSR Ministrų Tarybos valstybinis statybos reikalų komitetas palaimino šio gyvenamojo rajono detalaus išplanavimo projektą. Korespondento Nikodemo Sarulio straipsnio antraštė skelbė, kad šis rajonas vadinsis Pempininkai, nors ir buvo suplanuotas jau ne tokį pavadinimą turėjusio kaimo ribose.

Su žurnalistu kalbėjęs architektas K. Balėnas pasakojo ir apie būsimą Debreceno gatvę, kuri taps pietine naujojo gyvenamojo rajono riba.

„Pastaroji bus lyg Nachimovo [dabar – Naikupės] gatvės tąsa ir už Žardininkų pradinės mokyklos (ties naujuoju mėsos kombinatu) išeis į Šilutės plentą”, – aiškino architektas.

Gyvenamojo rajono išplanavimo schemos fragmentas, paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra”

K. Balėnas dėstė, kad naujasis gyvenamasis rajonas suprojektuotas 24 tūkstančiams gyventojų (baigiantis 1966-iesiems VK Kapitalinės statybos skyriaus viršininkas, dar ir deputatu buvęs J. Kantauskas „Tarybinėje Klaipėdoje” rašė, kad kvartalas bus skirtas „daugiau kaip 27 tūkstančiams gyventojų.

„Daugelio sekcijų penkiaaukščių ir dviejų sekcijų devynaukščių namų bendras gyvenamasis plotas – 214 tūkstančių kvadratinių metrų. Galima dar pažymėti, kad dabar užstatomo trečiojo rajono plotas ir jame įrengiamų namų bendras gyvenamasis plotas bus bemaž perpus mažesnis už ketvirtojo – Pempininkų rajono. Čia bus du, lygūs savo dydžiu mikrorajonai: arčiau Taikos prospekto – Pempininkų, o prie Šilutės plento – Naujakiemio. Plotas tarp mikrorajonų apželdinamas. Jame statomos bus mokyklos, sportiniai – pramoginiai įrenginiai, užveistas rajono sodas su aikštelėmis, vandens baseinais ir t. t. Kadangi šio rajono reljefas ne visai lygus, mikrorajonuose ilgi, 5 aukštų gyvenamieji namai bus statomi paviršiaus horizontalių kryptimi (fasadais į rytus ir vakarus), gi devynaukščiai statmenai nuolydžiui. Namai padengs tolygiai visą mikrorajonų teritoriją. Projektuojamos miesto dalies struktūra remiasi taip vadinama, laiptuota aptarnavimo sistema: mikrorajonas – gyvenamasis rajonas – miestas. Mikrorajono centre bus parduotuvės, maitinimo ir buitinio aptarnavimo įstaigos. Jis patogiais pėsčiųjų takais surištas su visais gyvenamaisiais namais. Prie mikrorajono centro bus sodas su daugeliu įvairių aikštelių įrenginių. Rajono centras bus prie Taikos prospekto. Čia be prekybinių, visuomeninio maitinimo, buitinio aptarnavimo įstaigų bus kultūros židiniai: kino teatras, biblioteka. Naujajame rajone bus statomos dvi didelės – po 1700 vietų vidurinės mokyklos, šeši vaikų lopšeliai-darželiai po 280 vietų. <…> Rajono viduje projektuojamas pėsčiųjų kelių tinklas, jungiąs gyvenamuosius namus su mikrorajonų centrais ir abu mikrorajonus. Apie tuos takus išdėstomi visi – rajoną aptarnaujantys pastatai, aikštelės, sodai. <…> Ryšium su transporto, keliamu triukšmu, gyvenamųjų namų grupės atitraukiamos nuo gatvių ir ypatingai sankryžų”, – pasakojo K. Balėnas, kartu informavęs, kad kartu su kolegomis jau imasi daryti rajono užstatymo projektinę užduotį.

Po mėnesio „Tarybinėje Klaipėdoje” apie būsimas šio rajono statybas pasisakė ir miesto VK pirmininko pavaduotojas Feliksas Žemaitis.

„1967 metais bus pradėtas užstatyti IV gyvenamasis kvartalas tarp gelžbetonio konstrukcijų gamyklos Nr. 1 ir Nachimovo gatvės tąsos. Pastarasis kvartalas ir teritorija, ir gyvenamuoju plotu du kartus didesnis už trečiąjį. Tiesa, penkiaaukščių gyvenamųjų namų jame bus pastatyta mažiau nei negu trečiajame. Užtat namai ten bus statomi 8-14 sekcijų, bet iki 220 butų. Tuo tarpu trečiajame kvartale statomi didžiausi namai iki 120 šeimų. Be to, naujame kvartale bus pastatyti net 24 devynaukščiai namai. Ketvirtojo kvartalo statyba planuojama iki 1969 metų”, – rašė vienas iš tuometinių miesto vadovų.

Tuo metu pačiame VK dar buvo sprendžiami fekaliniai būsimo rajono reikalai. Balandį vykusio pasitarimo buvo pakartota prieš daugiau nei metus iškelta idėja laikinai, „iki bus pastatyta perpumpavimo stotis su mechaninio valymo įrengimais prie Smiltelės upelio”, fekalines nuotekas leisti į Varnėnų g. kolektorių. Papildomai konstatuota, kad fekalines nuotekas išleisti į marias Žvejybos uosto teritorijoje negalima, nes tai būtų „maisto įmonių veikimo zonoje”. Šioje uosto vietoje į marias leista išleisti tik lietaus nuotekas – atitinkamas kolektorius turėjo būti projektuojamas Popovo [dabar – Kalnupės] gatvėje.

Dar po poros mėnesių Miesto užstatymo taryba jau svarstė I mikrorajono projektinę užduotį. Jai buvo pritarta, kartu su 19 pastabų. Tarp pastarųjų buvo nurodymas „numatyti paaugliams nespecializuotas sporto aikšteles”, „9 a. viešbutinio tipo bendrabučiu statybą”, pagerinti transformatorinių pastočių „architektūrinę išvaizdą”, numatyti vietas poliklinikai, greitosios pagalbos stoties filialui, namų valdybų dirbtuvėms , „ryšių namams” ir kitokios techninio bei finansinio pobūdžio pastabos.

Statybų pradžia – „moksliškai organizuojant darbą”

1967-ųjų pradžioje „Tarybinė Klaipėda” jau žadėjo, kad iki metų galo naujajame kvartale galės įsikurti 340 šeimų ir vardijo, kad 11 daugiabučių statys Statybos valdyba Nr. 2, keturis – Statybos valdyba Nr. 7.

1967-ųjų pradžioje „Tarybinėje Klaipėdoje” paskelbta rajono maketo nuotrauka

Sausio pabaigoje laikraščio korespondentas V. Baranauskas jau pranešė, kad mechanizatoriai laukuose jau pastatė pirmąjį bokštinį kraną.

„Statybos valdybos Nr. 7 pasiuntiniai ruošiasi su jo pagalba mūryti pirmąjį ketvirtajame rajone 115 butų gyvenamąjį namą. Burzgia buldozeriai, ekskavatoriai. Per trejus -ketverius metus čia iškils naujas uostamiesčio gyvenamasis masyvas – Baltijos rajonas. Užims jis daugiau kaip 90-tees hektarų plotą, nusidrieks toli, iki pat Pempininkų miškelio”, – rašė laikraštis.

Šioje publikacijoje jau buvo pateikta ketvirta versija, kiek gi čia galės įsikurti gyventojų: rašyta, kad įsikurs čia „net 25 tūkstančiai klaipėdiečių”.

„Projektuotojai siekė, kad šis rajonas būtų grynai klaipėdietiškas. Štai vilnietis architektas A. Umbrasas suprojektavo originalų devynaukšti gyvenamąjį namą. Pailgą, šviesų, su balkonais kiekviename bute ir kitais patogumais. Mūsų projektuotojai jį lyg ir užpatentavo, kitur tokio jūs jau nepamatysite. Rajone jų bus net 24, bet visiškai nebus nuobodu, nes jie išdėstyti įvairiai. Juk architektai stengėsi, kad tiek iš Kuršių marių, tiek, įvažiuojant į Klaipėdą, rajonas atrodytų kuo puikiausiai. Ir tai – ne vienintelė naujovė, žemė po statybos šįkart nebus išlyginama tarp pastatų, o iš jos bus sustumtos dirbtinės kalvelės. Tai žymiai pagyvins masyvo reljefą. Tuo labiau, jog čia numatoma įrengti baseinėlius, prisodinti įvairiausių grožybių. Mėgstantiems pasportuoti kiekviename kvartale suprojektuoti nedideli sportiniai kompleksai. Dailiai aptvertos krepšinio, tinklinio, teniso, gimnastikos aikštelės ne tik kad nebus mindžiojamos, o patrauks, be abejo, ne vien mėgėjus, bet ir sporto gerbėjus. Žiemą gi čia galės veikti puikiausios čiuožyklos. O prie mokyklų (jų bus dvi) numatyti savi maži „Lužnikai“. Čia bus galima rengti ir rimtesnes varžybas. Patiems mažiausiesiems, be vaikų darželių-lopšelių, bus specialios aikštelės kiekviename kvartale, skverai prie parduotuvių, kad mamytės galėtų drąsiai palikti savo mažylius pažaisti, kol apsipirks parduotuvėje. Visos vaikų įstaigos, poilsio vietos bus išdėstytos gražiausioje masyvo dalyje, viduryje tarp Naujakiemio ir Pempininkų mikrorajonų centrų. <…> Projektuotojai šįkart jau sutarė su miesto dailininkais, ir šie pažadėjo gražiai apipavidalinti vaikų aikšteles, skverus, na, ir visuomeninius – buitinius pastatus, įrengti rajone kelias dailias skulptūras. <…> Rajoną sudarys du mikrorajonai: Naujakiemio ir Pempininkų, kurių kiekvienas turės savo visuomenini centrą. Čia ir klubai, bibliotekos, kino teatrai, buitinės Įstaigos, vaistinės, kavinės – restoranai. Tiesa, Pempininkuose toks centras bus kiek stambesnis, nes jis priglus prie Taikos prospekto – pagrindinės uostamiesčio magistralės. Beje, kiekviename bute veiks telefonas. Leningrado projektuotojai rimtai tuo užsiėmė. Rajone bus pastatytos dvi automatinės telefono stotys 10 tūkstančių abonementų. O mūsų svečiams, prie Naujakiemio visuomeninio centro bus pastatyta transporto sustojimo aikštelė. Šimtas atvykusių turistų galės čia palikti savo lengvąsias automašinas”, – būsimo kvartalo viziją piešė korespondentas.

Po poros savaičių prasidėjusios statybos buvo atsidūrusios ir „Komjaunimo tiesos” akiratyje. Šio laikraščio žurnalistas Vytautas Baranauskas informavo, kad Statybos valdyba Nr. 7 darbininkai jau kasė pamatų duobę pirmam daugiabučiui, o kelininkai pradėjo tiesti Baltijos prospektą.

„Kas mums buvo svarbu? Kad čia apsigyventų kuo daugiau gyventojų, kad čia jie turėtų kuo geriausias gyvenimo sąlygas. Čia ir prasidėjo konfliktai. Pagal užsakovų pageidavimus turėjome išplanuoti rajoną su žemesnio užstatymo aukštingumu. Statybos reikalų komitetas parėmė mus, pareikalavo padidinti aukštingumą. Žinoma, statant įprasto aukščio namus lengviau išspręsti mechanizavimo problemas. Bet rajonas išeitų monotoniškas, beveidis. Mes norėjome, kad kuo patrauklesnis, įvairesnis būtų rajono siluetas. Tikimės, kad jį tiek iš Kuršių marių, tiek iš įvažiavimo į Klaipėdą žaismingai paįvairins skirtingose vietose išdėstyti 24 devynaukščiai pastatai”, – korespondentui kalbėjo architektas K. Balėnas.

Žurnalistas N. Sarulis „Tarybinėje Klaipėdoje” tų metų gegužės viduryje rašė, kad kovo pirmosiomis dienomis pirmąjį 115 butų namą pradėjusiai mūryti Statybos valdybos Nr. 7 brigadai, vadovaujamai Prano Lukošiaus, buvo nurodyta darbus baigti iki liepos 13-osios ir tai reiškė, kad „reikalinga vidutiniškai viršyti normas 40(!) procentų”.

„Sakoma „dygsta kaip grybas”. Taip auga namai Pempininkų rajone. Vienas po kito apdailininkams atiduodami namai, kurių montavimą pradėjo tik prieš mėnesį – kitą. Ne taip seniai SV-7 brigadininko, Socialistinio Darbo Didvyrio P. Lukošiaus vyrai sukėlė izoliacines stogo plokštes dviem eiliniams atiduotiniems namams, kurių fasadai išeina į Taikos prospektą. V. TAUČIAUS nuotraukoje prie plokščių darbuojasi brigados narys Benediktas Mikalauskas”, – skelbė prierašas po „Tarybinėje Klaipėdoje” išspausdinta nuotrauka. 

„Šį mėnesį ant pusės namo sumontuosime stogą ir išmūrysime tris kitos pusės aukštus. Birželyje baigsime. Paskui tuo pačiu užsimojimu per porą mėnesių pastatysime galu besiremiantį prie šito namo 85-butį. Toliau dar 50 ir vėl 85 butų namų eilė. 335 butai! Toks brigados planas šiems, jubiliejiniams metams”, – korespondentui žadėjo brigadininkas.

N. Sarulis savo publikacijoje tvirtino, kad tai buvo „neeilinė statyba” nes čia buvo daromi pirmieji bandymai „moksliškai organizuoti darbą statybos objekte”.

„Čia numatyta ir įgyvendinama visa eilė vertingų priemonių. Remiantis anksčiau atliktų stebėjimų išvadomis, prie šio namo sumontuoti du bokštiniai kranai ir brigada padidinta iki 27 žmonių. Ji dirba dviem pamainom. Brigados žmonės paskirstyti į dvi mūrininkų ir dvi montuotojų grandis. Mūrininkų grandyse – po 10, montuotojų – po 3 darbininkus. Kol mūrininkų grandis darbuojasi viename bare, montuotojai triūsia kitame. Kraustydamiesi į naują barą, mūrininkai tepasiima menteles ir gulsčiukus bei virvelę. Naujoje vietoje jiems iš anksto viskas būna paruošta. Beje, brigadininkas žmonėms darbą skiria pagal asmeninius sugebėjimus. Pavyzdžiui, Jonas Gibovskis ir Vytas Kucevičius sparčiai mūrija sanitarinius mazus. Dar prieš metus vienas specialistas 11-12 valandų mazgą mūrijo. Gi dabar tai padaroma per pamainą. Anksčiau du mūrininkai per pamainą sunkiai dvi dvigubas pertvaras įveikdavo. Dabar dviese tris išvaro. Tobulinami darbo įrankiai: daromos patogesnės dėžės skiediniui, užsakyti sunkesni plaktukai plytoms kirsti, visi mūrininkai gaus tinkamo dydžio, patogiomis rankenomis menteles. Daroma speciali šakutė laiptų maršams montuoti. Visa tai numatyta mokslinio darbo organizavimo plane. Tai padės dar labiau padidinti mūrininkų darbo našumą. Taigi, būtent čia, Pempininkų laukuose, lipdo lizdą pirmoji mokslinio darbo organizavimo statybose kregždė”, – rašė N. Sarulis.

Projektavo ir tęsiantis statyboms

Naujojo rajono projektavimo darbai tęsėsi ir pradėjus jo statybas. 1967 m. birželį Miestų statybos projektavimo instituto (MSPI) techninė taryba nepritarė pasiūlytam „rajono užstatymo sutankinimui, beveik likviduojant nuo įvažiavimo magistralės properšą į rajono sodą”, nes „rajone ir gretimoje aplinkumoje visai nėra želdinių, todėl užstatymą tankinti netikslinga, reikia palikti draugiau vietos rajono sodui”.  

Taip pat buvo konstatuota, kad „per daug nuobodžiai dėstomi vaikų darželiai-lopšeliai prie pagrindinės rajono alėjos”.  

„Patikslintame projekte per daug sumažintas boksinių garažų skaičius. Boksiniuose garažuose numatyti nemažiau 10 vietų tūkstančiui gyventojų likusias 20 vietų 1000 gyv. numatyti maniežinio tipo garažuose aiškiai nurodant jų statybos vietą. Prie 2-jų mokyklų nebūtina daryti du stadionus. Siūloma dаryti vieną didesnį stadioną, o prie antros mokyklos stamboką neorganizuotą žaidimų aikštelę. Per daug arti gyvenamųjų namų talpinamos sportines aikšteles. Sportines aikšteles siūloma koncentruoti mikrorajonų-rajono sode, o prie namų statyti tik žaidimo aikšteles paaugliams”, – rašoma šio pasitarimo protokole.  

„Na, štai pirmasis namas naujame Baltijos rajone jau po stogu. Pirmasis laukuose, kur tik prieš penketą mėnesių atėjo statybininkai, kad amžiams gyvenimą įtvirtintų”, – 1967 m. liepos 8-ąją skelbė „Tarybinė Klaipėda”, taip paliudydama brigadininko P. Lukošiaus mūrininkai pažadus ištesėjo ir darbus 115 būtų namai baigė net anksčiau nei buvo nurodyta plane.  

Ta proga laikraštis išvardijo ir kai kuriuos pirmąjį šio rajono daugiabutį mūrijusius statybininkus: Ivanas Gybovskis, Petras Žalimas, Klavdija Zoboronok, Antanas Juška, Petras Pocius, Jonas Keršys, Juozas Kilna, Edikas Taubė.  

Po poros savaičių Statybos tresto valdytojas A. Misevičius „Tarybinės Klaipėdos” žurnalistui N. Saruliui teigė, jog per trečią ketvirtį būsimame Naujakiemio mikrorajone yra numatyta pakloti vidaus komunikacijas, o Statybos valdybos Nr. 2 ir Nr. 7 ten iki metų galo turi „6 gyvenamųjų namų „dėžutes” padaryti”.  

Publikacijos tęsinyje: 

„Tiesiog klaikus vaizdas”

Pranašiškas perspėjimas dėl mėsos kombinato

Namai „nuo ratų”

Kokią įtaką padarė ir Namų statybos kombinatas?

Dėl ko burnojo naujakurai ir kaip savo darbą vertino patys statybininkai?

Prekybos centras – antras toks Lietuvoje

Kodėl gyvenamasis rajonas kelią sentimentus Klaipėdos merui? 

Ką mano dabartiniai rajono gyventojai ir ką čia suplanavo valdžia?

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą „Urbanistiniai jubiliejai”, skirtą Klaipėdos 770-ajam gimtadieniui


    2022-07-08

    11 komentarai “Pempininkai ir Naujakiemis: „grynai klaipėdietiški””

    1. AvatarMiliu Lietuva (IP: 90.131.34.110)

      Tai va,iseidami is lietuvos “sovetai” kiek paliko namu,vaiku darzialiu,mokyklu,gamyklu ir dar daugiau.Gyven.plota gaudavo tie,kurie dirbo,stovejo eilese ir socialiniai irgi buvo aprupinti gyv.plotu.O dabar liko tik namai,darzialiu ir mokyklu sumazejo.Gamyklu visai neliko,uostas dirba tik 30-40%.Ir kokybe tu pastatu tikrai buvo gera,negu dabar.

      • AvatarAnonimas (IP: 85.232.134.106)

        ir traukiniai i Sibira laiku ejo

      • AvatarMemelender (IP: 84.15.177.84)

        Gqmyklų visai neliko? Gal LEZo nematėt? Uostas be darbo irgi nesėdi.

      • Avatarvaje vaje (IP: 86.100.132.156)

        Jūs turbūt negyvenate Lietuvoje,kad taip nieko nežinote, mokyklų pilna, tik mokinių per mažai kai kur, uostas puikiai dirba, neišgalvokit [procentų,o butų niekas nedavė ,nuomojom, bendrabučiuose vargom, nereikia lialialia.Keista jūsų meilė,oi keista.

      • Avatarto vaje veje (IP: 84.15.182.101)

        Palyginus gyventojų skaičių, taip pat uoste laivų skaičių ..uostą ir miestas merdi.

      • Avatarto vaje vaje (IP: 88.119.128.78)

        Priskaičiavus išsikėlusius į priemesčius, tas gyventojų skaičius ne taip smarkiai ir sumažėjo. Ne jau lygini skęstančia žvejybinę valtelę su šių laikų krovininiais laivais?

    2. AvatarLina (IP: 88.119.155.151)

      Amžiaus statyba ,,Baltijos terasos”.
      Trys darbininkai penktą vasarą neįmanomą triukšmą kelia nuo 7.00 ryto.
      Gimę tam Baltijos 111 vaikai bus sužalota psichika garantuotai.Decibelai visus tenkina.Savivaldybės projektas.

    3. AvatarAnonimas (IP: 84.15.187.98)

      Romanai tikria gyvenamieji rajonai su pilna infrastruktūra.. darželiai, mokyklos, parduotuvės..žaluma…

    4. Avataridomu (IP: 90.131.43.254)

      Butu ipatingai idomu pamatyti kaip buvo statomas misko rajonas kretingos g 9 auksciai namai..

      • AvatarMartynas Vainorius (IP: 78.61.50.37)

        Turiu jau šiek tiek medžiagos ir apie Miško kvartalo istoriją. Tikiuosi, kada nors pavyks pagal ją irgi parengti panašų straipsnį.

      • AvatarGyventojas (IP: 83.181.111.213)

        Nostalgija, kai gatvės buvo tuščios visi kaip apsvaigę ramus, niekas neskubėjo. Nepalyginsi su šiais laikais. Prisiminti miela bet su gryšti į akmens amžių vargiai norėtųsi. Gražios foto kad ir ne daug, bet takų buvo numinta ne mažai ir šitose rajonuose. Dainas straipsnis kaskas naujesnio, malaciai!

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt