P0

Konsultacijos

Kodėl verta keltis į uostamiestį?

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2022-07-15


Klaipėdos naujakuriai gyvena nuolatinių darbostogų ritmu. Miesto paplūdimiai, miškai ir auksinės Kuršių nerijos kopos – ranka pasiekiamos, todėl lengva derinti poilsį su darbu.

Vasaros sekmadieniais dažnas vilnietis, leisdamas valandas varginančiai ilgoje automobilių vilkstinėje iš pajūrio į sostinę, pasvajoja apie gyvenimą prie jūros.

O kodėl gi šios svajonės nepavertus realybe? Juk Klaipėda ir kiti pajūrio miestai gali pasiūlyti ne tik raminantį bangų ošimą ir rūpesčius iš galvos iškošiantį vėją, bet ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų, solidų atlyginimą bei daug kitų privalumų.

Kodėl specialistai renkasi Klaipėdą?
Andriaus Kundroto nuotr.

Neringa Mžavanadze, logistikos specialistė iš „MARS Lietuva“, išmaišė nemažai pasaulio, kol galiausiai nutūpė Klaipėdoje. Užaugusi Šiauliuose, studijavusi Vilniuje, Sidnėjuje, dirbusi Kaune ir Kopenhagos priemiestyje, moteris vis tik suprato, kad jos širdis priklauso Klaipėdai.

„Iš savo patirties bei draugų įžvalgų susidariau įspūdį, kad Klaipėdoje darbdaviai klausosi ir girdi savo darbuotojus. Klaipėdoje gerų specialistų yra mažiau nei Kaune ar Vilniuje, todėl jie yra saugomi, motyvuojami, sukuriamos sąlygos tobulėti“, – miesto privalumus vardijo N. Mžavanadze.

Startuolio „Whatagraph“ technologijų vadovas Artūras Lazejevas į Klaipėdą atvyko su visa šeima – žmona ir dviem mažais vaikais.

Andriaus Kundroto nuotr.

Šeima įsikūrė pačioje Klaipėdos širdyje – senamiestyje.

„Galimybė per 5-10 minučių iš karto po darbo atsidurti prie jūros tikrai padarė skirtumą lyginant su kitais miestais. Nesuskaičiuotume, kiek kartų apsilankėme prie jūros per pirmąjį mėnesį, kai čia persikraustėme. Net ir žiemą stengiamės daryti tą patį“, – pasakojo vyras.

A. Lazejevas tvirtina čia įsikūręs tikrai ne trumpam,o svajojantiems apie Klaipėdą, bet nedrįstantiems žengti lemtingo žingsnio, jis patarė: „Aš kėliausi į Klaipėdą tik radęs darbą. Manau, daugelis taip ir mąsto – tikrai keltųsi, bet reikia pirma rasti darbą. Tačiau Klaipėda yra puiki nuotolinio darbo sostinė, darbovietė gali būti už šimtų kilometrų, o gyveni čia, prie jūros.“

Miestas motyvuoja kurti

Motiejus Stonkus, Klaipėdoje gyvenantis 27 metus, dienas leidžia suteikdamas metalui formą. Jis nėra paprastas kalvis – nors duoną uždirba pritaikydamas metalą interjere ir eksterjere, kur, vyro žodžiais, vyrauja skandinaviškas minimalizmas, jis randa laiko ir metalo skulptūroms kurti. Štai prieš dvejus metus M. Stonkus visus kvietė į skulptūrinių kompozicijų parodą „Konstruktas“.

„Jeigu norėčiau kažkur išvažiuoti, tai nebent aplink Klaipėdą į mažesnį miestelį. Galvoju apie kaimą, apie vienkiemį, kur miškas, vanduo šalia. Bet vis tiek tai turėtų būti pajūrio kraštas, nepaliksiu aš jo“, – tikino vyras, paklaustas, kodėl jis neišvyko laimės ieškoti į sostinę ar kokį Europos didmiestį.

Dideliuose miestuose jis pavargsta nuo greito gyvenimo tempo, nesibaigiančio judėjimo, netgi žmonių požiūrio ir poreikio daryti kažką greičiau, skubėti.

„Man labiau patinka Klaipėda – miestas šiek tiek ramesnis, bet tai vėjuotas, banguotas kraštas. Žmonės čia labiau atsipalaidavę, ne taip skuba, ne taip viską greitai galvoja, vyrauja laisvesnis požiūris į žmones, darbą, gyvenimą, dėl to mane Klaipėda ir traukia. Klaipėdiečių temperamentas yra kitoks“, – pasakojo M. Stonkus.

Jis pastebi, kad vilniečiai, netgi atvykę į Klaipėdą, ir toliau skuba, lekia, pasigenda veiksmo. Veiklos Klaipėdoje, tvirtino jis, pakanka, jeigu tik užtenka ir vaizduotės.

Nemažai Klaipėdą gyvenimui ir darbui pasirinkę talentų kaip didžiausią uostamiesčio privalumą išskiria jo patogumą – nedideli atstumai tiek iki darbo, tiek iki jūros ar miškų skatina pamiršti automobilį ir rinktis tvaresnį keliavimo būdą. Daugelis jų pasakoja atradę ir tobulą darbo ir gyvenimo balansą.

Ar mažesniuose miestuose gyvena laimingesni žmonės?
„Galimybė per 5-10 minučių iš karto po darbo atsidurti prie jūros tikrai padarė skirtumą lyginant su kitais miestais”, – sako Artūras. Palmiros Mart nuotr.

2018 metais Vankuverio (Kanada) ekonomikos mokyklos ir McGill universiteto tyrimas parodė, kad „gyvenimas yra reikšmingai mažiau laimingas urbanistinėse vietovėse“. Tyrimo teigimu, laimingesni yra tie, kurių trumpesnės kasdienės kelionės, pigesnis būstas ir stipresnis bendruomeniškumo jausmas. Įprastai, tvirtino tyrimo autoriai, mažiau žmonių turinčiose gyvenvietėse formuojasi stipresni socialiniai ryšiai, todėl jie jaučiasi mažiau vieniši.

Kitas, 2020 metais Ekseterio universiteto Didžiojoje Britanijoje mokslininkų tyrimas parodė, kad netoli vandenyno arba jūros gyvenantys žmonės džiaugiasi geresne psichikos sveikata. Apklausę beveik 26 tūkst. respondentų jie padarė išvadą, kad ne daugiau nei kilometro spinduliu nuo jūros įsikūrę žmonės turi 22 proc. mažesnę tikimybę susidurti su psichikos sveikatos sutrikimais. Mokslininkai nustatė, kad laimė nekoreliuoja su pajamomis – ir skurdesni gyventojai žymiai geriau jaučiasi prie jūros.

Remiantis 2021 metų savivaldybės gyvenimo kokybės indeksu (GKI), Lietuvos uostamiestis yra vienas laimingiausių šalies miestų – Klaipėda yra trečia visoje šalyje pagal ekonomikos gyvybingumą ir lenkia Vilnių švietimo paslaugų kokybe, taip pat miestas užima trečią vietą vertinant demografijos sveikatą.

Beje, Klaipėda yra vadinamasis 15 minučių miestas – viskas pasiekiama dviračiu ar pėstute vos per ketvirtį valandos, kad ir kur begyventum.

Be to, net keturios Klaipėdos regiono savivaldybės, įskaitant Klaipėdos rajoną, Neringą ir Palangą, pateko į pirmąjį gerovės indekso dešimtuką.

Beje, šiais metais Didžiajame reputacijos indekse Klaipėda aplenkė ir Kauną, ir Vilnių. „Nuolatinėje Vilniaus ir Kauno kovoje laimėjo Klaipėda“, – sakė tyrimo autoriai, pabrėžę, kad uostamiestį itin palankiai šiemet įvertino vilniečiai.

Klaipėdoje – vienas didžiausių atlyginimų

Gegužę Statistikos departamentas paskelbė praėjusių metų savivaldybių darbo užmokestį. Klaipėda aplenkė Kauną ir nusileido tik sostinei – vidutiniškai klaipėdiečiai pernai uždirbo beveik 1,6 tūkst. eurų iki mokesčių.

Tačiau tai – tik vidurkis. Klaipėdoje kuriantis informacinių technologijų (IT) sektoriaus įmonėms, vis auga ir aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis. Vidutinis atlyginimas IT sektoriuje siekia 2000 eurų „į rankas“. Be to, nedarbo lygis Klaipėdoje yra vienas mažiausių Lietuvoje ir siekia vos 9,8 proc.

Faktą, kad talentai darbo Klaipėdoje tikrai ras, liudija ir nuolatiniai pranešimai apie naujų įmonių kūrimąsi Klaipėdoje. Pavyzdžiui, šių metų gegužę sveikatos technologijų startuolis „Kilo Health“  paskelbė apie siekį plėsti komandą Klaipėdoje. Įmonės vadovo Tado Burgailos teigimu, vien šiemet bendrovė sudarys galimybes 100 savo kolegų dirbti Klaipėdoje. Be to, planuojama atidaryti ir dar vieną biurą Klaipėdoje.

„Gyvenimas Klaipėdoje suteikia tobulą darbo ir poilsio balansą, bet dabar šiame mieste labai trūksta paties svarbiausio komponento – žmonių. Daugiau gyventojų atsiras tik tada, jeigu žmonės matys čia ir darbo, ir ilgalaikės karjeros augimo perspektyvas. Aš pats kilęs iš Klaipėdos, tad labai norisi ir pačiam prisidėti prie uostamiesčio progreso, modernaus miesto kūrimo“, – sakė T. Burgaila.

Beje, pernai Klaipėdoje smarkiai išaugo ir būstų sandorių skaičius. Uostamiestyje 2021 metais fiksuoja net 33 proc. daugiau būsto sandorių. Palyginimui, Vilniuje ir Kaune fiksuotas atitinkamai 19 proc. ir 12 proc. daugiau sandorių.

Miestas atvykstančius specialistus pasitinka šūkiu „Atvyk gyventi į Klaipėdą ir gauk 2000 Eur būsto nuomai“. Uostamiestis taip pat pasirūpins 400 Eur stipendija kalbos kursams, padės susirasti būstą, pakonsultuos kitais su persikėlimu į uostamiestį susijusiais klausimais.

„Žmonėms, persikėlusiems gyventi į naują miestą, kyla daug klausimų, tad kartu su paskata siūlome ir pagalbą renkantis rajoną, ieškant būsto, darželių, mokyklų, deklaruojant gyvenamąją vietą. Tai yra dalis „minkštojo nusileidimo“ paslaugos – pagrindiniai žingsniai, reikalingi norint įsitvirtinti Klaipėdoje,“ – sakė „Klaipėda ID“ talentų pritraukimo ir išlaikymo projektų vadovė Kristina Postornak.


    2022-07-15

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt