Nelabai populiari ir visai nemasinės auditorijos, tačiau vyriausybės kontroliuojama interneto svetainė „Bulgarian Military” (bulgarianmilitary.com) liepos 5-ąją paskelbė žinutę skambiu pavadinimu – „Ukraina pardavė Rusijai dvi 155 milimetro [kalibro] prancūziškas haubicas „Caesar”.

Šios rūšies ginkluotės Prancūzijos valdžia nuo karo vasario 24 dieną pradžios Ukrainai perdavė tik kelis vienetus. Šiuo metu vyksta derybos, kad galbūt artimiausioje ateityje ukrainiečiai šių haubicų turės bent porą baterijų – 12 vienetų.

Ukrainos kariškių požiūriu „Caesar” haubicos yra vienas moderniausių iš užsienio kariuomenės gautų ginklų. Ypač tinka priešbaterinei kovai (kada kovojančios šalys siekia kuo greičiau išžvalgyti, aptikti ir sunaikinti viena kitos artilerijos pozicijas) – ratinė platforma atvyksta, kompiuterio pagalba nusitaiko, automatiškai užsitaiso, atidengia ugnį, sunaikina priešą ir po kelių minučių palieka šaudymo poziciją oponentui nespėjus nė atsitokėti.

Tačiau grįžkime prie bulgariško portalo žinutės. Ji – neilga: vos penkių pastraipų, kur penktoje tarsi tarp kitko brūkštelėta, kad Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas kategoriškai neigia informaciją apie „parduotas į Rusiją haubicas”.

Įdomu būtų pasiklausti mokslininkų, kokią reikšmę turi toji penkta pastraipa žinutėje su vienareikšmiu pavadinimu? Kiek skaitytojų, manančių, kad, norint sužinoti naujienas, užtenka perskaityti žinučių pavadinimu, vargtų ligi galo?

Tačiau šiais žingsneliais liepos 5-ąją prasidėjusi istorija nesibaigia. Ją savo interneto dienoraštyje išplatina prorusiškai nusiteikęs ukrainiečių tinklaraštininkas Anatolijus Šarijus (tas pats, kuriam prieš keletą metų Lietuvos valdžia suteikė politinio pabėgėlio statusą ir legalizavo buvimą Europoje). Žinoma, su nuoroda į informacijos šaltinį – NATO šalies vyriausybės kontroliuojamą interneto svetainę. Tada šią antį ištransliuoja kone visa Kremliaus režimui lojali Rusijos žiniasklaida. Nors ją neigia prancūzų ir ukrainiečių kariškiai.

Atsisukti galime dar labiau. O kas gi yra pirminis portalo „Bulgarian Military” paskelbtos informacijos šaltinis? Žiūrime – prancūzų advokatas Régis de Castelnau, kuris savo socialinio tinklo „Twitter” paskyroje birželio 20 d. paskelbė: „Dar viena Macrono pergalė: rusai gavo 2 prancūziškas „Cezar“ haubicas. Šiuo metu jos yra „Uralvagonzavod” gamykloje Urale, kur yra tyrinėjamos ir gali būti dekonstruotos. Ačiū Macronui, mes mokame [už paramą Ukrainai – RS]“.

Po kelių dienų, birželio 23 d., Rusijos įmonė „Uralvagonzavod” per savo oficialią „Telegram” tinklo paskyrą ir cituodama Régis de Castelnau pranešimą atsakė: „Sveiki, pone Regisai. Prašome perduoti mūsų padėką prezidentui Macronui už savaeigių ginklų paaukojimą. Jie, žinoma, nėra aukščiausios kokybės… ne tokie, kaip mūsų MSTA-S (rusų kariuomenės toliašaudė savaeigė haubica)! Bet vis tiek tai bus naudinga. Siųskite daugiau…”

Ir galų gale dirstelėję į prancūzišką Vikipediją nesunkiai sužinosime, kad dabar penkiasdešimt perkopęs prancūzas teisininkas savo karjeros pradžioje tapo vienu Prancūzijos komunistų partijos (PKP) teisininku. Vėliau – ir PKP „Užsienio politikos biuro” nariu. Neoficialiai dėl bendradarbiavimo su komunistais profesinėje bendruomenėje turėjo „raudonojo barono” pravardę. Ponas Castelnau 2017 m. atsisakė advokato praktikos ir įniko išimtinai į redakcinę veiklą.

Rašydamas žinutę tviteryje prancūzų teisininkas nurodė neįvardintus šaltinius Ukrainoje ir Rusijoje. Summa summarum – paleido visišką kliedesį, kita vertus – idealią žinią apie kvailius prancūzus ir nesąžiningus bei korumpuotus ukrainiečius lojaliai p. Putinui auditorijai Rusijoje bei už jos ribų.

Ta prasme būtų velniškai įdomu panašiai išanalizuoti bene garsiausią šios savaitės benefisą, kurį sukūrė mūsų Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, purvais apipylęs visas garsiausias bei efektyviausiai paramą Ukrainai nuo karo pradžios Lietuvoje rinkusias organizacijas ir jų lyderius.

Jau minėjau, „Caesar” – viena efektyvesnių ginklų rūšių naikinti priešo artileriją. Todėl galima numanyti, kad būtent dėl to šia tema buvo sukurta nebūta istorija, ant kurios kablio pakliuvo bulgarų interneto svetainė. Jeigu taip, kas galėtų paneigti, kad Lietuvoje surenkamos labdaros Ukrainos gyventojams, kariškiams bei pabėgėliams yra tas – pats didžiausias skausmas, kylantis Kremliaus bokštų galvose?