Valstybės, daugelio nuomone, yra skirtos gyventojams. Jos turėtų nuolatos gerinti jų gyvenimo sąlygas ir didinti gerovę. Taip atrodo mums. Bet yra ne viena tokia, kur tikslai yra visai kitokie. Šiaurės Korėja, Rusija ar Venesuela yra visai skirtingos, kitokios nei mes įpratę. Ten valstybės valdymas remiasi visai kitais pagrindais nei Europoje ar Šiaurės Amerikoje bei Japonijoje. Tokiais pagrindais tarnauja skurdas ir nežinojimas (žmonių bukinimas).

Taigi, konkretus pavyzdys. 2022 m. pirmąjį ketvirtį Rusijos piliečių, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos, skaičius siekė 20,9 mln. Ši informacija buvo paskelbta 2022 m. birželio 14 d. Federalinės valstybinės statistikos tarnybos (Rosstat) ataskaitoje. Skurdo riba Rusijoje per pirmuosius tris 2022 m. mėnesius buvo 12 916 rublių, palyginti su 12 269 rubliais 2021 m. paskutinį ketvirtį. 14,3% Rusijos gyventojų pajamos buvo mažesnės už šią ribą. Priminsiu, kad euro kursas metų pradžioje buvo 100 rublių – vienas euras, todėl suapvalinus žmonės turėjo gyventi už 130 eurų per mėnesį. Tai pinigai ir tik oficialiai.

Dar geresnės statistika. Rosstat: 22,6% Rusijos gyventojų gyvena be kanalizacijos, beveik 17 % naudojasi lauko duobėmis. Oficialiai tvirtinama, kad šalyje 7028 mokyklos neturi kanalizacijos. Tuo pačiu metu 6440 mokyklų neturi vandentiekio, o 6143 – centrinio šildymo.

stolica-s.su nuotr.

„Mokykla nustato gyvenimo kokybės standartus ir apskritai ji turėtų būti bent puse žingsnio priekyje nei mieste ar kaime įprasta. Vaikas daug laiko praleidžia mokykloje. Turime suteikti jam galimybę gyventi civilizuotomis sąlygomis: valgyti teisingai, eiti privačiai į tualetą su durimis, nes tai intymus reikalas. Bet kai tualetas atrodo kaip išvietė, tai tiesiog nepriimtina“, – pastebi kai kurie mąstantys specialistai.

Paskutinės pastabos, aišku, yra skirtos vadinamiesiems regionams, nors ir ten gyvena daug valstybės piliečių, norinčių dalyvauti kare Ukrainoje. Kodėl jie tokie, jau galima numanyti.

Dar vienas faktas. Tik 3% visų Tuvos regiono gyvenviečių ir kaimų gyvenamuosiuose būstuose yra vandentiekis, kanalizacija, šildymas, karšto vandens tiekimas ir dujos vienu metu.

Dabar žvilgtelėsiu į vieną iš naujesnių dokumentų, parengtų Rusijos centrinio banko. Jis didelis ir apima visos valstybinės teritorijos problemas, nors man norisi atkreipti dėmesį tik į kai kurias detales.

Dokumentas pateiktas liepos 14 dieną. Reiškia, jis atspindi paskutiniąsias naujienas:

– Būsto rinkoje kainos sumažėjo arba išliko nepakitusios dėl sumažėjusios paklausos;

– Sąvoka „investicinės prekės“ reiškia gamybos priemones, o atsižvelgiant į visišką buitinės elektronikos, guolių ir daugelio kitų svarbių komponentų nebuvimą, tai gali reikšti, kad greitai nebebus iš ko gaminti importo pakaitalų, o užsienio įranga pagaliau suges. Pramonės naikinimo procesas sparčiai įgauna pagreitį;

– Maisto ir plataus vartojimo prekių gamintojai, sumažėjus gyventojų mokumui, yra priversti pereiti prie žemos kokybės surogatų gamybos. Beprotiškai brangių statybinių medžiagų niekas neperka. Prekyba ne maisto prekėmis apskritai užšąla, didžiuliai prekybos centrai tušti, be jokių perspektyvų gauti naujų turtingų nuomininkų;

– Vartotojų paklausa toliau keitėsi į žemų kainų segmentą;

– Dalis gyventojų persiorientavo į asmeninių pagalbinių sklypų produkciją;

– Šalies gyventojai, prisitaikydami prie praėjusių ekonominių įvykių, renkasi taupymo strategiją, mažindami einamąjį vartojimą.

Jei kas manimi nelabai tiki, gali perskaityti pats.

Pabaigai. Rusijos Federacijos federalinės muitinės tarnybos duomenimis, nuo 2000-ųjų iki 2021-ųjų balandžio Rusija eksportavo daugiau nei 3,5 trilijono dolerių vertės naftą ir naftos produktus. Visiškai milžiniška suma, turite sutikti! Skaičiuojant vienam šalies gyventojui, tai siekė beveik 25 tūkstančius dolerių. Tiesa, jie atiteko ne kiekvienam gyventojui.