Klaipėdos uostas gali perkrauti daugiau anglies?

Svarbu, Uostas ir jūra

„Žinome, kad Lenkija susiduria su energetinių išteklių problema ir ieško galimybių importuoti anglį. Tad lenkai domisi visais aplinkiniais uostais, per kuriuos galėtų krauti šį krovinį”, – taip į „Atviros Klaipėdos” kausimą, kiek tikra yra viešumoje pasirodžiusi informacija apie Lenkijai skirtos anglies krovą mūsų uoste, atsakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius.

Artūro Šulco nuotr.

KVJUD klausta ir ar išties yra tokia galimybė (perkrauti anglį Lenkijos importui), ar tokia galimybė tik svarstoma. Tačiau jos atsiųstas komentaras gan šykštus: „Su Klaipėdos uoste veikiančiomis įmonėmis kol kas jokių pasirašytų susitarimų nėra.“

Anksčiau Klaipėdos uosto atstovai gana mėgdavo pabrėžti esą tokių „purvinų” krovinių, kaip anglis, kuo iki šiol užsiimdavo Ryga ir Ventspilis, uostas nekraus.

Tačiau dar prieš keletą metų „Atvira Klaipėda”, ieškodama atsakymų į klaipėdiečių skundus dėl taršos, paskelbė, kad anglies (antracito) krova pietinėje miesto uosto dalyje jau užsiima ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”), ir Kamineros krovinių terminalas. Tuomet Kamineros terminalo vadovas Vaidas Intas teigė, kad „jau seniai krauna anglį”.

Antracitas yra seniausia ir tankiausia iškasama anglis. Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintoje Kamineros krovinių terminalo aplinkos monitoringo programoje tada iš tiesų buvo numatyta, kad įmonė gali krauti šį birų krovinį.

Kiek ir kuriuose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto terminaluose šiandien yra perkraunama anglies, viešai ir lengvai prieinamos informacijos nėra. Tiek apie šio, tiek apie kitų, gyventojams nemalonumus teikiančių, krovinių judėjimo uoste apimtis daugiau sužinoma tik kylant skandalams dėl taršos.

Jei prieš dešimtį metų bet koks skundimasis tarša, sukeliama apdorojant tokius krovinius, buvo laikoma vos ne bandymu sabotuoti pramonę, tai šiandien net miesto valdžia imasi gyventojų gynėjų vaidmens. Tačiau prasidėjus Rusijos agresijai prieš taikius žmones Ukrainoje situacija gali keistis. Karo fone uoste randasi ir gali rastis nemažai tokių krovinių, kurių krova taikos metais yra nepageidaujama.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Daugiau krauta grūdų, mažiau - naftos produktų

Pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uoste krauta beveik 8,5 mln. tonų krovinių. Palyginti šį kiekį su tuo pačiu praėjusių metų ...
2024-04-24
Skaityti daugiau

Fotoreportažai, Uostas ir jūra

Kruizinės laivybos sezono startą paskelbė muzikuojantis laineris

Šaltą, vėjuotą ir lietingą antradienio vidurdienį Klaipėdos uoste prisišvartavo pirmasis šiemet kruizinis laivas. Laineriui „Le Bellot” – tai ir pirmasis ...
2024-04-23
Skaityti daugiau

Svarbu, Uostas ir jūra

Stringa konkursai dėl vandenilio gamyklos statybos Klaipėdoje

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nukėlė atviro tarptautinio konkurso dėl vandenilio gamybos uoste įrangos, įskaitant jos montavimą, paleidimą, pasiūlymų pateikimo ...
2024-04-22
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This