Klaipėdos senamiestis, jo gatvės, gatvelės, kavinės ir restoranai, aikštės ir skverai jau pilni žmonių. Jūros šventė – čia pat. Nuotaikos negadina ir senamiesčio gatveles galų gale rimtai „užpuolę” rekonstrukcijos, remontai.

Remontuojami pastatai, rekonstruojamos gatvės švęsti netrukdo. O gal net atvirkščiai – kelia ūpą: Klaipėda turtėja ir tvarkosi kaip niekad sparčiai.

Ūpą gadina tik tai, kad statybvietės dažnai atmestinai aptvertos, paženklintos – visos sąlygos įsisiūbavusiai šventinei miniai į kokį nors marmalynės akivarą sukristi, kaulelius susilaužyti. Tačiau labiausiai erzina, o svečius stebina kai kurias vieteles apžėlę beveik dvimetriniai kiečiai ir kiti žalumynai, vargu bau dekoratyviais pavadintini.

Bet… Bet dar yra laiko. Per vieną dieną rimtas valdžios vyro ar damos paakintas koks bernelis su dalgeliu ar mandresniu prietaisu gali visa tai per dienelę sutvarkyti.

Ir visai juk nesvarbu – apžėlusi privati ar valdiška žemės: juk turime šeimininkus?

O Jūros šventė, ypač su jubiliejaus pagardais, tikėtina, bus puiki.