Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-08-02 |
Klaipėda užsimojo konkretizuoti miesto bendrojo plano sprendinius ir nustatyti geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis. Siekiama, kad visi gyventojai gautų „saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas”.
Nors paskelbtuose dokumentuose Klaipėdos miesto trečioji vandenvietė konkrečiai nėra įvardinta, tačiau planavimo užduoties parametrai apima visą uostamiesčio vandentvarkos infrastruktūrą, jos raidos galimybes, galimą perdislokavimą, netgi, esant poreikiui, nusavinant privačias žemes. O apie norą iškelti minėtą vandenvietę nuolat prabyla tiek uostininkai, tiek su jais susiję vietos politikai.
Uostamiesčio bendrasis planas bus patikslintas rengiant savivaldybės teritorijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą. Šiame plane bus nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapai, jų įgyvendinimo eiliškumas, etapai ir finansavimas. O taip pat, – išnagrinėjant alternatyvas, nustatytos aglomeracijos ir viešojo geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo teritorijos.
Esant būtinumui plano rengėjai turės suplanuoti motyvuotai pagrįstas visuomenės poreikiams paimti reikalingas teritorijas. Tarp planavimo uždavinių yra nuoroda, nustatant aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo bei buitinių nuotekų tvarkymo teritorijas, įvertinti Klaipėdos priemiesčius (aglomeruotą Klaipėdos rajono teritoriją).
Nemažas dėmesys rengiamame dokumente bus skirtas ir Smiltynei. Plano rengėjams keliama užduotis išnagrinėti galimybę šioje Kuršių nerijos dalyje vystyti savarankišką vandens tiekimo infrastruktūros plėtrą, „aprūpinant lokalius vartotojus geriamuoju vandeniu”, nurodyti galimas vandentiekio tinklų trasas, detalizuoti vandens ruošyklos pajėgumus.
Kartu teks išnagrinėti galimybę Smiltynėje vystyti nuotekų infrastruktūros plėtrą, įrengiant centralizuotą nuotekų surinkimą, pamaryje bei pajūryje klojant nuotekų tinklus su siurblinėmis bei biologiškai valant nuotekas bendruose uždaro tipo nuotekų valymo įrenginiuose Kopgalyje. Taip pat norima numatyti sprendinius Smiltynės paviršinių (lietaus) nuotekoms nuo autotransportui skirtų teritorijų ar kitų galimai teršiamų teritorijų surinkti, išvalyti pagal aplinkosaugos reikalavimus ir atskirais įrenginiais išleisti į Kuršių marias.
Planuojant bus ieškoma ir priemonių paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų apkrovimo liūčių metu sumažinimui visose Klaipėdos miesto urbanizuotose ir planuojamose urbanizuoti teritorijose, norima numatyti būtiną lietaus vandens valyklų ir kaupyklų įrengimą.
Išanalizuota bus ir naujos slėginės nuotekų linijos tiesimo arba esamos nenaudojamos slėginės nuotekų linijos, nuo siurblinės Nr. 6 į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą Dumpių k., Klaipėdos rajono savivaldybėje, rekonstrukcijos galimybė bei nuotekų siurblinės Nr. 2 (Žvejų g.) iškėlimo į kitą vietą arba vietoje jos numatant požeminę nuotekų siurblinę galimybė.
Taip pat bus numatyti vandentiekio, nuotekų tinklų plėtra ar esamų esamų nuotekų tinklų bei jų sistemų rekonstravimas gamybinėse Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei jo plėtros teritorijose.
Bus numatytos priemonės esamos Klaipėdos miesto nuotekų valyklos nuotekų valymo ir dumblo tvarkymo grandies technologiniam procesui tobulinti. Nurodžius plane geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statinių vietas, esant poreikiui bus numatytos konkrečios vietos žemę paimti visuomenės poreikiams.
Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planui parengti yra numatyti beveik dveji metai.
Tai vistik pradedama naikinti ir Smiltynė?