Trečiadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) laivyno bazės akvatorijoje pirmąkart realiomis sąlygomis išbandyta Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų sukurta biotechnologija naftos teršalams neutralizuoti. Į uosto akvatoriją buvo išpilta 200 mililitrų žaliavinės naftos, kurią vos per valandą surinko bendra KU mokslininkų ir KVJUD tarnybų komanda.

Sutikimą vykdyti bandymus uosto akvatorijoje, imituojant žaliavinės naftos išsiliejimą, Uosto direkcijai dar liepą išdavė Aplinkos ministerija, įvertinusi KU mokslininkų pateiktą informaciją bei KVJUD pastangas kreipti uosto veiklą žaliojo kurso linkme. Pratybų organizatoriai įpareigoti užtikrinti maksimalų saugumą, kad teršalai neišplistų toliau nuo boninėmis užtvaromis apribotos bandymų vietos, veikti operatyviai suvaldant imituotą išsiliejimą.

Pagal patvirtintą Mokslinių tyrimų civilinės saugos pratybų naftos teršalams neutralizuoti scenarijų pratybose dalyvavo stebėtojai iš Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros, vandens ėminius tyrimams prieš imituojant žaliavinės naftos išsiliejimą bei po jos neutralizavimo paėmė nepriklausomos laboratorijos, šiuo atveju AB „Klaipėdos vanduo“, specialistai. Tyrimų rezultatai taps svarbiu bandomos technologijos efektyvumo rodikliu.

Mokslinių tyrimų laboratorijoje bandymų kelią šį pavasarį sėkmingai praėjusios inovacijos išskirtinumas – į vandenis išsilieję naftos produktai neutralizuojami naudojant natūralios kilmės sorbentą – hidrofobizuotus šiaudus su iš Baltijos jūros aplinkos išskirtais naftą skaidančias mikroorganizmais. Tai – aplinkai draugiška technologija, sukurta naudojant nebrangias, natūralias medžiagas. Kuriama technologija jau yra patentuota Lietuvoje,  KU  yra pateikusi prioritetinę paraišką Europos patentų biurui.

KU mokslininkų komandos vadovė dr. Tatjana Paulauskienė sako, jog inovacijos kūrimo procesas nuo idėjos iki jos praktinių bandymų tęsiasi jau antrus metus. Komanda, dirbanti su šia technologija, per tą laiką išsprendė daug iššūkių: nuo efektyviausių medžiagų parinkimo, iki jų pateikimo, gamybos.

„Šis etapas mums labai reikšmingas, nes leis nustatyti kuriamos biotechnologijos efektyvumą taikant ją realiomis sąlygomis. Praktinis testavimas parodys technologijos pranašumą prieš šiuo metu rinkoje egzistuojančius analogus, leis tiksliau įvertinti komercinimo potencialą“, – sakė dr. T. Paulauskienė. Beje, šiai inovacijai plėtoti KU įkūrė atžalinę įmonę „Inobiostar“, kurios misija ieškoti startuoliui kelių į rinkas.

„Apie tai, kad Klaipėdos universitete kuriama inovatyvi naftos teršalų neutralizavimo biotechnologija, sužinojome daugiau nei prieš metus. Visų pirma bandymai buvo atliekami laboratorijoje, naftos kiekius vis didinant. Pagaliau atėjo ta diena kai komanda pasirengusi demonstruoti savo sukurtą biotechnologiją realiomis sąlygomis. Tikiu, kad projektas turės eigą ir ateityje ši technologija bus naudojama ne tik Klaipėdos uoste, bet ir visame pasaulyje“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, atidžiai stebėjęs šiandienos pratybų eigą.

Technologijos kūrime dalyvauja tarptautinė komanda: dr. Tatjana Paulauskienė (projekto vadovė, technologinės dalies grupės lyderė), dr. Marija Kataržytė (mikrobiologinės dalies grupės lyderė), dr. Žilvinas Kryževičius, dr. Jochen Uebe, dr. Donata Overlingė, Eglė Radzevičė, dr. Liubov Shevchenko.

Pasibaigus pratyboms-bandymams dr. Tatjana Paulauskienė jas įvertino lakoniškai: „Gerai“. Išsamesni apibendrinimai bus paskelbti gavus vandens ėminių tyrimų rezultatus, kitų suinteresuotų žinybų pastabas, skelbiama KU pranešime. 

INFORMACIJA

• Mikroorganizmai (grybai ir bakterijos) naudojami naftos skaidymui, išskirti iš Baltijos jūros aplinkos, gamtinėje aplinkoje nėra matomi plika akimi dėl jų dydžio, tačiau laboratorijoje ant specialios mitybinės terpės gali suformuoti kolonijas iki 2-90 mm, kurios jau matomos be mikroskopo.
• Sorbente imobilizuoti mikroorganizmai pasižymi keliomis savybėmis – jie išskiria bioaktyvias medžiagas, kurios vandens paviršiuje sumažina naftos plėvelės vandens paviršiuje įtempimą, dėl ko lengviau nafta sorbuojama sorbentų, ir pagreitina naftos skaidymą.
• 1 g medžiagos gali sugerti apie 5 g naftos teršalų.
• Naftos teršalai neutralizuojami naftą skaidančių mikroorganizmų pagalbą iki anglies dioksido (CO₂) ir vandens (H₂O).