Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ketvirtadienį išplatinus pranešimą spaudai apie tai, jog vykdant uosto kanalo gilinimo darbus, dalis smėlio bus panaudota povandeniniam pylimui ties I Melnrage suformuoti, ne visi gyventojai džiaugiasi šia naujiena.
Dar išvakarėse „Atvirai Klaipėdai” parašęs Valdas teigė dėkojantis Klaipėdos uosto direkcijai, kad rūpinasi Melnragės paplūdimio atkūrimu, kuriam esą „negaili uosto gilinimo metu iškasto juodojo aukso spalvos smėliuko.”
„Išties, stulbinantis rūpestis žmonėmis ir gražaus uosto bei miesto sambūvio pavyzdys. O ir nepigus pavojingų medžiagų utilizavimo klausimas atkrinta. „Win-win” kaip sako”, – neslėpdamas ironijos parašė klaipėdietis.
Kartu jis teigia norįs atkreipti dėmesį į esą „eilinį uosto ciniškos nepagarbos miestui ir jo žmonėms atvejį”.
„Įdomu, kad aplinkos apsaugos agentūra uoste iškastą smėlį pripažino tinkamu naudoti, nors plika akimi matosi, jog jis juodas”, – rašo skaitytojas, pateikęs ir tai iliustruojančią nuotrauką.
Tuo metu Uosto direkcijos pranešime spaudai teigiama, jog baigus darbus šio pylimo smėlį bangos palaipsniui išmes į krantą, o vėjas nuneš į kopagūbrį, tad taip paplūdimys pasipildys smėliu ir susidarys palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai.
„Jei netaikytume krantotvarkos priemonių, negalėtume išsaugoti ir atstatyti gamtai padarytos žalos. Priekrantės ir paplūdimių pildymas smėliu – gana brangi, tačiau „minkšta“ krantotvarkos priemonė, atstatanti ar palaikanti natūralius gamtinius resursus. Esant galimybei ši priemonė turėtų būti taikoma nuolatos“, – pranešime cituojama Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Inga Dailidienė.
Jame taip pat informuojama, jog po Uosto direkcijos inicijuotų susitikimų su Melnragės bendruomene, banglenčių sporto atstovais ir verslininkais bei BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ buvo priimtas kompromisinis sprendimas darbus vykdyti etapais.
„Kol viename ruože vyksta darbai, kitame galima sportuoti ir vykdyti verslinę veiklą. Į paplūdimio ribas patenkančioje darbų zonoje darbai vykdomi, kai žmonių veikla ne tokia aktyvi. Poilsiautojai prašomi paisyti esamų ženklų ir nurodytose vietose nelipti į vandenį. Ne vandenyje laiką leidžiantiems poilsiautojams jokių ribojimų nėra”, – rašoma pranešime.
INFORMACIJA
Nuo 2001 iki 2018 metų Uosto direkcija jau yra išpylusi apie 1 milijoną 220 tūkstančių kubinių metrų smėlio paplūdimiams atkurti. Tai daryta 10 kartų ir visuomet ties Giruliais. Pajūrio zonoje ties Melnrage Uosto direkcija paplūdimio smėliu dar nėra pildžiusi, šiemet tai daroma pirmą kartą.
Povandeniniam pylimui formuoti pasitelktos net kelios žemsiurbės. Iš išorinio laivybos kanalo paimtas jūrinis smėlis purškiamas link kranto ir 2–3,5 metro gylyje po vandeniu formuojamas pylimas, kurio ilgis sieks 700–750 metrų. Iš viso bus supilta apie 180 tūkstančių kubinių metrų jūrinio smėlio.
Darbai atliekami pagal Aplinkos ministerijos parengtą Pajūrio juostos tvarkymo programą. Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.
Jei nuolat nebūtų gilinamas įplaukimo į Klaipėdos uostą kanalas, jei nebūtų ilginami įplaukos kanalo pietiniai ir šiauriniai molai, Lietuvos pajūris nebebūtų taip veikiamas kranto erozijos. Tas gilinimas ir ilginimas visų pirma daro poveikį tiems patiems Melnragės, po to – Girulių (ir taip toliau…) paplūdimiams. Uostininkai, prie Melnragės paplūdimių pildami į paplūdimių vandenis „švarų”, beveik juodos spalvos uosto gilinimo metu iškastą smėlį,daro nusikaltimą. Tą patį daro ir Klaipėdos aplinkosaugininkai, Klaipėdos savivaldybė. Ir iš kur tame Klaipėdos uoste tokie milžiniški palūdimiams tinkamo smėlio?