Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-08-04 |
Taip teigė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius, per direkcijos surengtą pažintinę kelionę žiniasklaidai hidrografiniu laivu „Lotas“. Jis tikisi, kad jūroje šiandien pilamas smėlis jau rudenį bus išmestas į krantą. „Optinė apgaulė, – tikino uosto vadovas, atsakydamas į klausimą, kodėl tas pilamas smėlis yra juodas. – Jei išdžiovintume jį saulėje, pamatytume, kad šis smėlis yra šviesesnis už tą, kuris yra paplūdimyje”.
A. Latakas tikino, kad rengiant išorinio ir vidinio uosto laivybos kanalų gilinimo projektą, iškasamo smėlio kokybė buvo labai kruopščiai tikrinama ir įsitikinta, kad šis smėlis yra visiškai tinkamas Klaipėdos paplūdimiams papildyti.
180 tūkst. kubinių metrų smėlio jūroje, maždaug 120 metrų atstumu nuo Melnragės paplūdimių, bus supiltas per trejetą savaičių. Kartu keliavusi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja profesorė Inga Dailidienė sakė, kad juo arčiau kranto iš smėlio formuojamas povandeninis pylimas, tuo mažesnė tikimybė, kad jis bus išneštas toliau į jūrą. Pasak jos, tokie pylimai stabdo jūros bangų energiją.
Profesorė mano, būtų buvę geriau, jei povandeninių smėlio pylimų formavimas būtų prasidėjęs mėnesiu anksčiau – esą, tuomet būtų buvusi mažesnė tikimybė, jog smėlis bus nuneštas tolyn nuo kranto.
„Tačiau bet kuriuo atveju pilamas smėlis liks šiame areale”, – tvirtino I. Dailidienė.
Iš išorinio laivybos kanalo paimtą jūrinį smėlį žemsiurbės pakaitomis purkš 2-3,5 metro gylyje, po vandeniu formuodamos pylimą. Pylimo ilgis sieks 700–750 metrų.
Uosto išorinio laivybos kanalo ir dalies vidinio kanalo gilinimo darbus atlieka Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija „Jan de Nul N.V.“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su „Baggerwerken Decloedt en Zoon N.V.“.
Nuo 2001 iki 2018 metų iš viso Lietuvos pajūrio paplūdimiams papildyti jau yra išpilta apie 1,22 mln. kubinių metrų smėlio. Paskutinį kartą smėlis piltas 2018 m. ties Giruliais.
Sparčiai rekonstruojami abu – pietinis ir šiaurinis – molai, formuojantys vadinamuosius jūros vartus. Jei šiaurinis molas yra nuolatinis mėgstamas tiek klaipėdiečių, tiek miesto svečių lankymo objektas, tai į pietinį molą žmonės užsuka retai.
Jame šiandien karaliauja statybininkai, kirai, žuvėdros ir kormoranai.
Po rekonstrukcijos pietinis molas tarnaus ne tik laivybos saugumui, bet ir turizmui. Ant molo bus atnaujinti pasivaikščiojimo takai, o formuojamos dvi apžvalgos aikštelės šiandien jau matomos plika akimi.
INFORMACIJA
Klaipėdos uosto laivybos kanalas iki PK(21) (21 piketo) pajėgus priimti laivus, kurių maksimali grimzlė – 13,8 m, o nuo PK(21) priimami laivai su ne didesne kaip 13,4 m grimzle. Esami laivybos kanalo parametrai neleidžia efektyviai išnaudoti didesnės grimzlės laivų talpos, t. y. šie laivai negali būti pilnai pakrauti. Dėl įplaukos kanalo techninių charakteristikų, esant didesniam nei 11 m/s vėjui, didesniems nei 250 m ilgio laivams taikomi ribojimai – laivai negali patekti į uostą. Laivybos kanalo nuo PK(-22) iki PK(-5) gylį padidinus iki 16,0 m, o nuo PK(-5) iki PK(83+66,4) (iki Malkų įlankos) iki 15,5 m, šiame laivybos kanalo ruože bus galima pilnai pakrauti laivus, kurių grimzlė siekia iki 14,3 m.
Efektyviau išnaudojant laivų talpą (tą patį krovinio kiekį gabenant mažesniu laivų skaičiumi), bus mažinamas laivybos intensyvumas ir jos neigiamas poveikis aplinkai (CO2 emisijos) bei mažinamos krovinio gabenimo laiko sąnaudos. Pakeista uosto įplaukos kanalo kryptis leis sumažinti didesniems nei 250 m ilgio laivams taikomus ribojimus – laivai galės patekti į uostą esant vėjo greičiui iki 14 m/s, todėl bus mažinamos tokių laivų prastovos, o kartu ir krovinio transportavimo laikas bei šių laivų emisijos (oro tarša).
Šių metų liepos 5 d. pasirašyta objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo nuo PK (-22) iki PK(26) gilinimas (iki -16,00 m ir -15,50 m) ir platinimas“ darbų sutartis su tarptautinį konkursą laimėjusia Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija „Jan de Nul n.v.“, veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį su Baggerwerken Decloedt en Zoon N.V.
Planuojama iškasti 1,8 mln. kubinių metrų grunto, iš kurių apie 180 000 m³ smėlingo grunto bus panaudota povandeninio sėkliaus formavimo darbams ties I Melnrage. Sutarties vertė 37,3 mln. eurų. Gilinimo darbų techninės priežiūros ir FIDIC inžinieriaus paslaugų sutartis pasirašyta 2022-06-30 su UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“.
Skaitytojas mano, kad tokios procedūros turi būti komunikuojamos visuomenei ne iš „autoritetingos” uosto direkcijos varpinės iškilmingai paskelbiant, jog „viskas gerai”, o vykdant kruopštų mokslinį monitoringą viso proceso metu aplinkosauginiais ir sveikatos aspektais bei atitinkamai argumentuotai ir aiškiai informuojant visuomenę. Uosto direkcijos ir aplinkosauginių institucijų reputacija santykių su visuomene atžvilgiu švelniai tariant pernelyg kontroversiška, jog toks atsakymas plika akimi matomam faktiniam vaizdui įtikintų. Latako teiginys, jog iš Klaipėdos uosto iškastas gruntas bus net švaresnis už jūroje esantį skamba kaip visiška nesąmonė, verčianti abejoti visa uosto komunikacija šiuo klausimu (Palangos paplūdimiai maitinami ties Kuršių Nerija iškastu smėliu). Jeigu bent kiek gerbiate visuomenę, kurios pašonėje vykdote savo taršius biznius – komunikuokite konstruktyviai, argumentuotai ir pagrįstai mokslinėmis tyrimų metodologijomis, nes šiuo subtiliai juodu klausimu abejonės nusipelno mažiausiai išsamaus paaiškinimo.