Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) archeologų komanda, vadovaujama dr. Elenos Pranckėnaitės, baigia šiemetinius kasinėjimus Kukuliškių piliakalnyje. Visas radinių lobynas – gintarai, įvairios sėklos, keramikos šukės, gyvūnų kaulai, medienos gaminių fragmentai bei surinkti grunto mėginiai – keliauja tolesniems tyrimams, kad pagaliau būtų įminta radiniais dosnios vietovės mįslė.

Ne pirmus metus Kukuliškių piliakalnį tyrinėjanti archeologė dr. Miglė Urbonaitė-Ubė sako, jog po dviejų metrų smėlio sluoksniu archeologai randa puikiai amžių išbandymą atlaikiusių tiriamo laikmečio reliktų.

Drėgnas tyrinėjamo kultūrinio sluoksnio gruntas, kurio ramybę ir paslaptis šimtmečiais saugojo supustytas smėlis bei patikimai „užrakino“ ant jo sužėlusi augmenija, mokslininkams išsaugojo ne tik ilgaamžiškumu pasižyminčių keramikos ar gintaro dirbinių, bet ir įvairios organikos.

„Per kasinėjimus rasta sėklų kolekcija yra didžiausia Lietuvoje. Turime per 30 tūkst. vienetų įvairių sėklų – miežių, lęšių, pupų, kitų grūdų, rodančių, jog į šią pajūrio gyvenvietę jau vedė prekybiniai keliai ir čia jau buvo žinomos atokiau nuo Lietuvos esančių kraštų kultūros“, – pasakoja archeologė.

Jos teigimu, hipotezę apie šioje vietoje egzistavusius aktyvius prekybinius ryšius patvirtina ir gausūs gintaro radiniai. Tikėtina, kad Kukuliškiai buvo ankstyvojo Baltijos gintaro kelio dalimi, čia tuolaik Baltijos auksu laikytas gintaras galėjo būti apdirbamas ir keliauti į Skandinaviją ar Europos žemyną. Beje, kalbantis su archeologe, jos kolegos perkasos dugne imdami medinių konstrukcijų mėginius aptiko dar vieną gintaro gabalėlį. Per šiemečius kasinėjimus čia rasta daugiau nei 100 gintaro gabaliukų.

Pagal jau anksčiau atliktų tyrimų duomenis archeologai gali apibūdinti Kukuliškių gyvenvietę, žino jos ribas. Tai – maždaug 2 hektarų plote išsidėsčiusi gyvenamoji vieta. Spėjama, kad tai buvo vieno laikotarpio gyvenvietė, iš kurios žmonės dėl nežinomų priežasčių pasitraukė, o teritoriją laikui bėgant užpustė smėlis.

Per iki šiol vykdytus archeologinius tyrimus nuodugniai iškasinėti 65 kv. m piliakalnio ir jo aplinkos ploto. Kadangi buvusios gyvenvietės ribos jau apibrėžtos po geologinių vietovės tyrimų, dabar keliamas uždavinys išsiaiškinti gyvenvietės struktūrą, tikslinti esamus spėjimus dėl to, kuo vertėsi, kaip maitinosi ir gyveno to laiko žmonės. „Kukuliškiai – tai vieta, kuri gali mums daug papasakoti apie Vėlyvąjį bronzos amžių. Taip gerai išsilaikiusių šio laikotarpio gyvenviečių Lietuvoje yra vos kelios. Per šiemečius kasinėjimus paimta daug mėginių. Bus atliekami kompleksiniai grunto, žiedadulkių, makrobotanikos, fosfatų, parazitologiniai, osteologinės medžiagos ir kiti tyrimai.“,- sako dr. Elena Pranckėnaitė. Mokslininkė neabejoja, jog kolegos archeologai, stengdamiesi įminti Kukuliškių mįsles, čia dirbs dar ne vieną vasarą.

Drauge su BRIAI mokslininkų komanda Kukuliškiuose šiemet dirbo ir čia praktiką atliko studentai, talkino savanoriai. Penkias dienas perkasą tyrinėjo KU Dėmesio akademijos veiklose norą pareiškusi dalyvauti moksleivė iš Mažeikių Konstancija, ateityje svajojanti apie archeologijos studijas. Galimybė „pasimatuoti“ šią profesiją ir fizinis krūvis kasinėjant moksleivės nusiteikimo tapti archeologe nesumažino.

INFORMACIJA

Vos už 380 metrų nuo jūros esantis Kukuliškių piliakalnis aptiktas 2016 metais. Nuo 2017-ųjų kone kasmet čia rengiami archeologiniai tyrimai. Vienas iš dviejų pajūryje esančių piliakalnių istorijos ženklų ieškantiems archeologams tikras radinių klondaikas. Iš jų po truputį ryškėja čia Vėlyvajame bronzos amžiuje (800-400 m. per. Kr.) egzistavusios gyvenvietės vaizdas.

Kasinėjimai Kukuliškių piliakalnyje vykdomi pagal mokslinį projektą „Baltijos pajūrio bendruomenių lokalinių adaptacijų strategijos: Kukuliškių gyvenvietės atvejis“. Jį finansuoja Lietuvos mokslo taryba.