Per pastaruosius keturis metus Lietuvos zoologijos soduose nugaišo arba paprasčiausiai dingo per šimtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų. Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija (GATO) atskleidžia liūdną šalies statistiką bei ragina atsakingas institucijas tikrinti laukinių gyvūnų laikymo vietas ir imtis realių tyrimų, kurie padėtų įvardinti gyvūnų nugaišimų ir dingimo priežastis, o taip pat užkirstų kelią tokiems atvejams ateityje.

Pasak GATO vadovės Brigitos Kymantaitės, nuo 2018 metų vos keturiuose Lietuvos zoologijos soduose nugaišo daugiau nei 120 saugomų rūšių laukinių gyvūnų, negana to daugiau nei 40 gyvūnų paprasčiausiai dingo iš zoologijos sodų.

„Vien Klaipėdos zoologijos sode per keturis metus nugaišo mažiausiai 73 laukiniai gyvūnai, tarp kurių – 7 vilkai, 2 pumos, 6 liūtai ir netgi 11 tigrų. Šokiruoja ir tai, kad zoologijos sode neaiškiomis aplinkybėmis dingo daugiau nei 40 saugomų rūšių laukinių gyvūnų. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) ir Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba (VMVT) šią statistiką žino, bet tiesiog ignoruoja”, – pranešime cituojama B. Kymantaitė.

Anot jos, 2019 metais VMVT , atlikusi Klaipėdos zoologijos sodo patikrinimą, nustatė, kad vos per vienus metus šiame zoologijos sode nugaišo 26 saugomų rūšių gyvūnai.

Laukinius gyvūnų sveikatingumą šiame zoologijos sode prižiūri Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas Linas Varanauskas. Pagal GATO pateiktą informaciją VMVT atliko tyrimą dėl nugaišintų tigrų ir veterinarijos gydytojui bei zoo atstovui skyrė administracinę nuobaudą, tačiau tarnyba atsisakė ištirti, dėl kokių priežasčių nugaišo kiti laukiniai gyvūnai ir ar jiems buvo teikta veterinarinė pagalba.

„Kreipusis dėl patikrinimo, kuris leistų nustatyti dėl kokių priežasčių zoologijos sode masiškai gaišta laukiniai gyvūnai, VMVT atsisakė imtis tyrimo. Tarnyba yra oficialiai atsakinga už gyvūnų sveikatingumo, veterinarinės pagalbos teikimą bei jos suteikimą tais atvejais, kai gyvūnas jos nesulaukia. Tačiau šiuo atveju jie teigė, kad padidėjusio gaištamumo zoologijos soduose jie neįžvelgia ir šie tyrimai nėra VMVT sričiai priskirta funkcija. Kiek tigrų turi nugaišti viename zoologijos sode, jei 11 atsakingoms institucijoms nėra didelis skaičius?“ – stebisi B. Kymantaitė.

GATO duomenimis, panašios statistikos fiksuojamos ir kituose Lietuvoje veikiančiuose zoologijos soduose.

Pvz., aplinkos ministerijai priklausančiame Lietuvos zoologijos sode Kaune per keturis metus nugaišo per 70 žinduolių, tarp kurių – liūtas, 4 vilkai, 8 primatai, 2 lūšys, 14 egiptinių skraidančių šunų, 7 kamerūno ožkos, 16 juodųjų šeškų, zebras, stumbras, du kupranugariai, miškinė katė ir kt. Prekybos centre „Mega“ veikiančiame kontaktiniame zoologijos sode per 2019-2021 m. nugaišo arba buvo eutanazuoti 9 paukščiai, 1 roplys bei 25 žinduoliai.

2021 metų pradžioje GATO ir ADD žengė abiem pusėms svarbų žingsnį – pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas buvo pagerinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir prevencinės veiklos kokybę. Visgi šiemet į ADD atėjus naujam vadovui, GATO nutraukė bendradarbiavimą su šia institucija.

„Po kelių pokalbių paaiškėjo, kad naujasis AAD vadovas ir jo komanda nemato poreikio užtikrinti, kad neteisėtai laikomi ir ekonominiam interesui išnaudojami laukiniai gyvūnai būtų apsaugoti. Apmaudu, kad vietoje siekio išsaugoti nykstančią biologinę įvairovę, užkirsti kelią žiauriam elgesiui su laukiniais gyvūnais bei užtikrinti būtinos veterinarinės pagalbos suteikimą, tiek VMVT, tiek naujos AAD vadovybės ignoravimu matome daromą didžiulę žalą laukinei gyvūnijai“, – teigia B. Kymantaitė.

Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija, matydama abejingą požiūrį, nuo šiol pradeda dirbti tik per teismines institucijas, prašydama teismų įpareigoti valstybinių institucijų vadovus įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, taip pat bus prašoma priskaičiuoti daromą žalą laukinei gyvūnijai, leidžiant neteisėtą jų laikymą ir prekybą.

„Visą surinktą informaciją dėl daromų pažeidimų zoologijos soduose teiksime Europos Komisijai. Jei valstybės narės tinkamai neįgyvendina ES teisės aktų, Komisija gali pradėti oficialią pažeidimo procedūrą prieš šalį. Taip pat noriu atkreipti dėmesį – už laukiniams gyvūnams daromą žalą, žiaurų elgesį su jais, atsakomybė gali kristi ne tik gyvūnų laikytojams, tačiau ir pareigūnams, jei dėl jų neveikimo buvo padaryta žala aplinkai bei nebuvo užkardytas žiaurus elgesys“, – priduria B. Kymantaitė.