Už šnipinėjimą Rusijai 4 metų laisvės atėmimo bausme nubaustas Klaipėdoje aktyviai veikęs Aleksėjus Greičius nesėkmingai bandė sugraudinti teismą ir pasiekti, kad bausmės vykdymas būtų jam atidėtas.

Aleksėjus Greičius. Nuotrauka iš „Facebook” 

Klaipėdos apygardos teismas dar pernai lapkritį paskelbė, kad nors A. Greičius ir nepripažįsta savo kaltės, teisėsauga surinko pakankamai įrodymų, jog jis šnipinėjo Rusijai. Kartu su juo už tokią pačią veiklą teistas Mindaugas Tunikaitis savo kaltę pripažino ir dėl nusikaltimo gailėjosi, tad jam buvo paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose. Anot teismo pranešimo, M. Tunikaitis gyveno pasienyje, nuolat vyko į Kaliningrado sritį, kur jį pasitikdavo ir rafinuotai verbavo Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas. M. Tunikaitis beveik 6 metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, surasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis ir taip rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją.

A. Greičius beveik 4 metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos Federacijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perduodavo Rusijos žvalgybos atstovui.

Dėl tokio nuosprendžio skundą Apeliaciniam teismui buvo pateikęs tik A. Greičius. Jis, beje, skunde neneigė, kad Rusijos Federacijos žvalgybos atstovo Piotro Čagino (žvalgybinėms operacijoms naudojusio Petro Taraškevičiaus asmens tapatybę) prašymu rinko ir jam perdavė informaciją apie savo organizuotus renginius, nuotraukas su renginiuose dalyvaujančiais ir juos stebinčiais asmenimis, vaizdo medžiagą ir straipsnius apie šiuos renginius, taip pat informaciją, susijusią su Lietuvos ir Latvijos piliečių telefono numeriais, iš viešosios erdvės perfilmuotą vaizdo reportažą apie Klaipėdos tarybos nario politiko Viačeslavo Titovo teismo procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnus (mobiliojo ryšio telefono numerį, automobilio, kuriuo buvo atvykęs pareigūnas, spalvą ir modelį), jų atliktas apklausas.

Šis teismas liepos pradžioje konstatavo, jog vyras pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Bylą nagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi teisės doktrina ir teismų formuojama praktika, pabrėžė, kad šnipinėjimo dalykas, be informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, gali būti ir kita informacija, kuria domisi užsienio žvalgyba, t. y. kurią surinkti užsakė užsienio žvalgybos atstovas ar jo įgaliotas asmuo. Tai gali būti ne tik tarnybos, komercinė, profesinė paslaptis, bet ir visiškai neįslaptinta informacija ar duomenys.

Teismui nekilo abejonių dėl Valstybės saugumo departamento pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad P. Čaginas buvo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities Pasienio valdybos pareigūnas, vykdęs užduotį rinkti dominančią informaciją Lietuvoje, patikimumo.

2020-aisiais paskelbtame kasmetiniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Valstybės saugumo departamentas paskelbė Piotro Čagino nuotraukas ir informavo, kad jis yra FSB pareigūnas, kuris vykdydamas žvalgybą prieš Lietuvą naudojasi neegzistuojančios Kaliningrado srities visuomeninės organizacijos „Pergalės fondas“ priedanga ir fiktyviai jai atstovaujančio lietuvių kilmės visuomenininko Petro Taraškevičiaus tapatybe. Saugumiečiai prašė Lietuvos gyventojų, kurie pažįsta arba turi informacijos apie šį asmenį susisiekti pasitikėjimo linija.

„Visi ištirti faktiniai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. Greičius puikiai suvokė, jog jis renka bei perduoda užsienio žvalgybą dominančią informaciją, ir to siekė, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia“, – konstatavo teisėjų kolegija.

Rugpjūčio pradžioje Klaipėdos apygardos teismas išdavė patvarkymus, kuriais nurodė vykdyti nuosprendžius nuteistųjų atžvilgiu. Patvarkymai buvo išsiųsti atitinkamai Tauragės ir Klaipėdos apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams.

Pats A. Greičius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė atidėti bausmės vykdymą dėl ligos. Tačiau šį prašymą išnagrinėjęs teisėjas Dalius Jocys jį atmetė ir konstatavo, kad nėra prielaidų manyti, jog nuteistasis negaus reikiamo gydymo laisvės atėmimo vietos ligoninėje. Teismas pažymėjo, kad jeigu ten nebūtų galimybės gauti reikiamą gydymą, tuomet pagal teisės aktus toks gydymas teikiamas valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinant nuteistųjų apsaugą.

Tokia nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Institucijos neatsako į klausimus, ar A. Greičius ir M. Tunikaitis jau yra suimti ir nugabenti į laisvės atėmimo įstaigas. Policijos atstovai į tokį klausimą neatsakė motyvuodami asmens duomenų apsauga ir pasiūlė kreiptis informacijos į prokuratūrą. Pastarosios Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Raštutytė tik informavo, kad nuteistųjų „sulaikymu rūpinasi policijos pareigūnai”. Dėl asmens duomenų apsaugos informacijos, ar nuteistieji jau atlieka bausmes, teigė negalintys suteikti ir Kalėjimų departamento atstovai. Visgi, „Atviros Klaipėdos” duomenimis, abu vyrai jau yra įkalinimo įstaigose.

Beje, abu nuteistieji 2015-aisiais dalyvavo savivaldos rinkimuose. M. Tunikaitis su Politine partija „Lietuvos sąrašas“ nesėkmingai bandė patekti į Pagėgių savivaldybės tarybą, o A. Greičiui nepavyko patekti į Klaipėdos miesto tarybą (kandidatavo su Lietuvos rusų sąjunga, kurios sąrašo lyderiu buvo V. Titovas)