P0

Fotoreportažai, Svarbu, Uostas ir jūra

Uoste simboliškai pažymėta reikšminga investicija (1)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-09-06


Klaipėdos konteinerių terminale (KKT) antradienio rytą surengta simbolinė rekonstruotų 143 ir 143A krantinių atidarymo ceremonija.

Pasak KKT vadovo Vaidoto Šileikos, ši investicija sudarys sąlygas siekti, kad per metus įmonė perkrautų 700 000 TEU (pernai krauta apie 400 000), o rangovas savo ruožtu akcentuoja, jog ji jau atsipirko, nes jei konkursas būtų skelbiamas tik dabar, darbų kaina būtų dviguba.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Daugiau nei trejų metų darbas

Uosto direkcija 29,4 mln. eurų vertės sutartį su konkursą laimėjusiomis UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“ dėl minėtųjų 781 m ilgio krantinių rekonstrukcijos pasirašė 2019-ųjų sausį. Dėl pasikeitimų galutinė sumokėta suma išaugo iki 31,05 mln. eurų.

„Konteinerių terminalas buvo turbūt pirmasis toks ženklas, kad Klaipėdoje pradeda jų krova. Tai buvo apie 2000 metus. Buvo įrengtas terminalas, jis buvo paskaičiuotas 150 000 TEU krovai. Buvo pastatyti gan modernūs tuo metu laiku kranai, tačiau gylis prieš šių krantinių buvo apie 11 metrų tiktai, buvo galima priimti tik vidutinio dydžio laivus. <…> Atėjo momentas kada reikėjo šį konteinerių terminalą iš esmės pakeisti, pritaikant jo krantines didesniems laivams, didesnėms apkrovoms, didesnei įrangai, kuri dabar yra sumontuota”, – kalbėjo Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Pasak jo, nuo pirmos krantinės atidavimo eksploatacijai 2021-ųjų gegužę KKT čia jau perkrovė apie 5,5 mln. tonų krovinių, buvo aptarnauta per 900 laivų. Antroji krantinė buvo perduota eksploatuoti šią liepą. Vykdant statybos darbus krova nebuvo nutraukta. Jų metu buvo sukalta nauja sienutė krantinėms, įrengta nauja trinkelių danga, nauji atmušai, švartavimo stulpai. Krantinių rekonstravimui buvo panaudota daugiau kaip 5,2 tūkst. tonų metalo konstrukcijų, 4,2 tūkst. kubinių metrų betono. Prie jų dabar gali švartuotis ilgesni nei 300 m ir platesni nei 40 m ilgio laivai.

V. Šileika savo ruožtu pasidžiaugė, kad rangovas lanksčiai žiūrėjo į terminalo darbą.

Eduardas Grinaveckas, bendrovės „Tilsta” vadovas teigė, kad dirbant čia teko iškelti ir iki 30 tonų sveriančius riedulius. Šiame objekte pirmą kartą Lietuvoje krantinėse buvo panaudotas ir 60 tonų sveriantis ekskavatorius, kuris gali vertikaliai pasiekti iki 35 metrų gylio.

„Dabartinės žaliavų, darbo jėgos kainos ir energetiniai resursai tokį objektą pabrangintų mažiausiai du kartus. Tad ši investicija jau atsipirko”, – sakė jis.

Terminalas investavo dar 40 mln. eurų

Pasak KKT vadovo V. Šileikos, šios rekonstrukcijos pabaiga reiškia, jog kompanija išeina į naują vystymosi etapą. Tai pat ji esą gali būti laikoma puikiu viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžiu, nes KKT savo ruožtu skyrė apie 40 mln. eurų investicijų į našesnę krovos techniką, aikštelių plėtrą.

„Galime dabar priimti didesnius laivus ir galime suteikti klientams žymiai geresnes sąlygas. Iki 14 metrų išgilinta krantinė sudaro galimybę priimti „Postpanamax” tipo laivus. Šiuo metu pasaulyje laivybos tendencijos yra labai aiškios – laivai vis didėja ir jie į Klaipėdą ateina vis didesni”, – kalbėjo V. Šileika.

Anot jo, KKT labai daug investuoja į aikštelių plėtrą, daro terminalą žymiai talpesnį, nes Perkėlos gatvėje laikomi tušti konteineriai, dar dirbama ir su kitais kroviniais – pavyzdžiui, vėjo jėgainėmis.

Vadinamasis senasis terminalas, pasak V. Šileikos, šiuo metu irgi yra smarkiai apkrautas – ten aptarnaujami kompanijos „TT-Line” keltai, dirbama su generalinių krovinių laivais.

„Turimas gylis ten nėra pakankamas, bet mes rezervuotai žiūrime į galimybes didinti gylį, nes šalia yra karinės jūrų pajėgos ir tai būtų gana sudėtingas projektas”, – sakė V. Šileika.

Kokia konteinerių ateitis?

„Konteinerių krova visgi imant bendrus skaičius traukia uostą. Konteinerių krova didėja ir šitas terminalas yra pačiu laiku ir pačioje vietoje. <…> Tai leidžia tikėtis daugiau okeaninių laivų, kurie atvyks į Klaipėdos uostą”, – kalbėjo A. Latakas.

Uosto direkcijos vadovo teigimu, ateityje turėtų būti rekonstruotos ir kitos KKT nuomojamos krantinės, esančios priešingoje Malkų įlankos pusėje.

Anot jo, siekiamybė yra Klaipėdoje per metus pasiekti milijono TEU krovą, nes apie plėtrą esą galvoja ir kita konteinerius uoste kraunanti įmonė „Klaipėdos Smeltė”.

„Smeltė” galvoja galbūt netgi rašyti tam tikram krantinių rekonstravimui ir aš įsivaizduoju, kad ateityje tas bus, nes uosto tikslas yra 17 metrų gylis”, – sakė A. Latakas.

„Tendencijos konteinerių rinkoje nėra labai paprastos, matome nemažai neapibrėžtumų. Kylant energetikos kainos tam tikra pramonės dalis stoja arba mažina gamybos apimtis. Manau, kad tai galimai kažkuria apimtimi paveiks ir konteinerių krovos apimtis. Gyventojų lūkesčiai irgi yra tam tikri dėl išaugusių šilumos, energetikos kainų. Galbūt tas pats vartojimas gali kristi ir paveiktų pirmiausia krovinius, kurie gabenami konteineriuose. Dabar krova Klaipėdos uoste auga dėka vadinamojo transšipmento, bet yra ir kitos tendencijos. Viena iš mažėjimo priežasčių yra neapibrėžta geopolitinė situacija. Kita tendenciją, kurią mes stebime jau keletą metų – labai aukštos konteinerių gabenimo kainos verčia krovinių savininkus pereiti iš konteinerizuotų krovinių į generalinių krovinių laivus. Tokias tendencijas stebime ir Lietuvoje. Sakykime, ryžiai, kurie natūraliai visada buvo gabenami konteineriuose. Mūsų netolimas gamintojas „Neo Group” savo žaliavą atsiveždavo konteineriais, tačiau dėl išaugusių konteinerių gabenimo kainų dabar tą pati krovinių gabena generaliniais laivais. Tokios priežastys neleidžia pasidžiaugti dideliu augimu, tačiau manau, kad viskas yra laikina ir viskas atsistatys, nes ir tiekimo grandinės keičia savo kryptis, vis daugiau prekių gauname iš Vakarų, jos atgabenamos konteineriais. Konteinerių kainų tendencijos yra nepastovios, nuolat keičiasi. Manau, kad po truputį artėja laikotarpis, kada jos sumažės ir bus priimtinos krovinių siuntėjams, ir jie sugrįš prie konteinerių”, – sakė V. Šileika.

Pasak jo, kainas sukėlė didžiulė paklausa ir pasiūlos stoka – laivai, gabenantys prekes iš Kinijos yra perkrauti, jų nepakanka ir klientas yra pasiruošęs mokėti daugiau, kad tik patektų į tuos laivus. Buvo ir momentas, kai daug tuščių konteinerių buvo susikaupę Europoje ir Amerikoje, o Kinijoje jų trūko ir tada įsisuko kainų spiralė, kuri kilo į viršų ir vienu momentu atgabenti konteinerį iki Klaipėdos kainuodavo apie 20 000 eurų arba dolerių.

„Kainos dabar mažėja, bet dar nėra pasiekusios 2019 metų, ikipandeminio lygio”, – sako V. Šileika. 


    2022-09-06

    Vienas komentaras apie “Uoste simboliškai pažymėta reikšminga investicija”

    1. AvatarAndrius (IP: 88.118.202.139)

      Uostas plečiasi, modernizuojasi, perkasi naują techniką, tuo tarpu ateina Klaskinis Štumbergas ir kaip žiauriai gerą naujieną pateikia planus krauti šiukšles ( alia kurą) . Juokdarių kontora 😄

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt