VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) parengtas informacinis animacinis filmas primena lengvųjų automobilių vairuotojams, jog važiuojant mieste privalu gerbti viešajam transportui skirtą eismo juostą gatvėje.
Kasdien mūsų viešuoju transportu atliekama daugiau kaip 70 tūkstančių kelionių, ir tie keleiviai turi teisę judėti nestrigdami kelyje dėl nedrausmingų vairuotojų. O tokių yra nemažai: praėjusiais metais KKT policijai perdavė vaizdo medžiagą apie 11 240 A juostos pažeidėjų.
Atėjus rudeniui vėl fiksuojame daugiau nei įprasta šios juostos pažeidėjų. Iš dalies tai gali būti nulemta ir bendrosios statistikos: jeigu nedrausmingų vairuotojų procentas išlieka toks pat, tai absoliutus jų skaičius daugėjant automobilių irgi didės.
O lengvųjų automobilių Klaipėdoje – daugėja. Jeigu atskaitos tašku imtume datą po Klaipėdos miesto darnaus judumo plano patvirtinimo (2018 m. rugsėjo 13 d., ankstesnės kadencijos miesto Taryba), tai per tą laiką Klaipėdoje lengvųjų automobilių padaugėjo 8 820 vienetais („Regitros” duomenys, 2019 01 01/2022 08 01).
Jau 2019-aisiais lengvieji nebetilpo daugiabučių kiemuose. Beveik 9 tūkstančiai papildomų automobilių per tą laiką problemą tik paaštrino. Miegamuosiuose rajonuose vyksta „šaltasis karas” tarp pėsčiųjų ir automobilininkų.
Gyventojų galbūt mažiau pastebima, tačiau mūsų fiksuojama augančio parkavimo vietų stygiaus problema yra prie darbo vietų, daugiausia miesto centre. Prie to prisideda automobilizacijos plėtra ne tik Klaipėdoje, bet ir priemiesčiuose: atvykę į darbą automobiliu, priemiestelėnai turi jį kažkur dieną laikyti. Klaipėdos rajone per tą patį laikotarpį (2019 01 01 – 2022 08 01) lengvųjų automobilių pagausėjo 8 320. O juk į Klaipėdą dirbti važiuoja ir iš Palangos, Kretingos, Šilutės.
Padėtis gali keistis tik augant pačios miesto bendruomenės sąmoningumui. Kol kas tokio sąmoningumo pasigendame. Mažas, tačiau charakteringas pavyzdys: keletą pastarųjų metų mokyklų bendruomenės rugsėjo pirmajai ėmė organizuoti moksleivių automobilių kolonos važiavimą centrine miesto gatve, taip jaunajai kartai siųsdamos nedviprasmišką žinią, jog visaverčiu suaugęs žmogus gali jaustis tik už vairo.
Prieš kuriant filmukus gal vertėtų pagalvoti, o kodėl žmonės turėtų rinktis viešąjį? Kas Taikos pr. gyvena – tiems jokių problemų, bet paimkit užmiesčius – laukti autobuso valandą, paskutiniai išvažinėja 19-20 val. užsibuvus mieste – lieka tik taksi arba tas pats automobilis.
Priemiestyje pigu ir patrauklu gyventi dėl to, kad miestuose valstybė stipriai subsidijuoja automobilių stovėjimo infrastruktūrą. Savivaldybės nustato minimalius automobilių stovėjimo vietų skaičius kiekvienam pastatui ar pastatų kompleksui. Rezultatas: priemiesčiai plečiasi, nes automobilį pastatyti gali visur ir labai pigiai (arba nemokamai). Jeigu už automobilių stovėjimą mieste vairuotojai mokėtų tikrą kainą, priemiestyje kurtųsi tik žmonės, kurie arba į miestą praktiškai niekada nevažiuoja (dirba iš namų, neturi vaikų, darbovietė yra ne mieste ir pan.), arba milijonieriai. Pačių priemiesčių masinis kūrimasis yra besivystančios ligos simptomas, o ne kažkas, prie ko įmanoma racionaliai prisitaikyti. Dėl mažo tankumo, priemiesčiuose niekada nepavyks padaryti patogaus viešojo transporto.
O tai kur šis filmukas bus rodomas? Dauguma vairuotojų gi praktiškai niekada nevažinėja autobusais – transliavimas ten esančiuose televizoriuose nepasieks reikiamos auditorijos.
Dviračių gatvėse, kur 30km/h leistinas greitis, ženklus pastatėt, o prevencija prieš greičio viršijimą- nepasirūpinta…