P0

Svarbu, Sveikata

Ginčas dėl COVID-19 testavimo: ligoninė buvo neteisi

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-09-20


Ne pirmą kartą santykius teismuose su Respublikine Klaipėdos ligonine besiaiškinanti čia nuo 1972 metų dirbusi slaugytoja įrodė, kad ši sveikatos įstaiga netinkamai organizavo savo darbuotojams COVID-19 testavimą.

Moterį palaikė ir pirmos, ir apeliacinės instancijos teismai.

Asociatyvi Francisco Àvia (Hospital Clínic) nuotrauka

Ligoninė prašė teismo pripažinti nepagrįstu bendrosios praktikos slaugytoja dirbusios Irenos Gailiutės reikalavimą sumokėti jai vidutinį darbo užmokestį už papildomiems COVID-19 tyrimams atlikti sugaištą laiką.

Įstaiga savo skunde dėstė, kad karantino metu jos direktoriaus įsakymu buvo numatyta, jog planiniai darbuotojų tyrimai dėl SARS-CoV-2 viruso nustatymo turėjo būti atliekami ne rečiau kaip kartą per 14 dienų, o visų skyriaus darbuotojų testavimas negalėjo užtrukti ilgiau nei 2 dienas. Neatlikus paskirto testo dirbti buvo draudžiama. „Pagal nusistovėjusią praktiką” darbuotojai, negalintys ar nesutinkantys tyrimui į ligoninę atvykti siūlomu laiku, turėjo teisę derinti tyrimo atlikimo datą ir laiką arba tyrimą atlikti jų pačių pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba mobiliajame punkte jiems priimtinu laiku, nepažeidžiant nustatyto testavimosi periodiškumo.

Anot ligoninės, viską organizuoti taip, kad I. Gailiutės tyrimai būtų atlikti tik jos darbo metu, buvo praktiškai neįmanoma, nes ji dirbo ne visą darbo laiką, o tik 1–2 dienas per savaitę. Pasak įstaigos, asmenų atvykimo ir grįžimo po testo atlikimo išlaidų apmokėjimo jokie teisės aktai nenumatė, todėl moteris esą nepagrįstai reikalauja iš buvusio darbdavio atitinkamo apmokėjimo.

Klaipėdos apylinkės teismą šią gegužę tokį ligoninės ieškinį atmetė. Savo sprendime jis pažymėjo, kad faktiniai duomenys rodo, jog tokie tyrimai ligoninėje buvo atliekami dažniau nei kas 14 dienų. Anot pirmos instancijos teismo, buvo galimybė tyrimus atlikti darbo metu, kad slaugytojai nereikėtų
gadinti savo poilsio dienų ir gaišti savo poilsio laiko. Jis taip pat konstatavo, kad vien dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino nenustojo galioti teisės aktai, numatę darbuotojų teises į poilsį bei apmokėjimą už sveikatos tikrinimams sugaištą laiką.

„Darbdavys privalėjo organizuoti darbą taip, kad privalomi sveikatos patikrinimai būtų atliekami darbuotojų darbo laiku, o to neužtikrinęs ir reikalaudamas, kad darbuotojai atvyktų į darbovietę ar kitą jo nurodytą mėginių ėmimo vietą tyrimų už laiką, kurio metu darbuotojas tikrinosi sveikatą, darbdavys už objektyviai tokiam tyrimui darbuotojo sugaištą poilsio laiką privalėjo sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį”, – skelbė pirmos instancijos teismas.

Dėl tokio sprendimo ligoninė pateikė skundą Klaipėdos apygardos teismui. Ji nesutiko su apylinkės teismo vertinimu, kad sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų, kurių darbas susijęs su tiesioginiu pacientų aptarnavimu, atlikti tyrimai dėl COVID-19 ligos nustatymo yra laikytini periodiniais, o ne papildomais sveikatos patikrinimais. O už papildomus sveikatos patikrinimus ir jiems sugaištą laiką apmokėjimas esą nebuvo nenumatytas, kaip kad nėra numatytas ir periodiniam sveikatos patikrinimui ne darbo laiku darbuotojo sugaišto laiko apmokėjimas.

Skunde ligoninė taip pat nurodė, jog šiemet vasarį buvo gautas Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento išaiškinimas, kuriame rašoma, jog „sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, privalantiems atlikti profilaktinius tyrimus dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką ne darbo metu apmokėti nėra teisinio pagrindo“.

Tai pat įstaiga akcentavo, kad niekada nebuvo ir nėra patvirtintos jokios tvarkos, numatančios, kokiu būdu ir kokiais kriterijais vadovaudamasis darbdavys turėtų apskaičiuoti kelionei į tyrimo atlikimo vietą ir iš šios vietos konkretaus darbuotojo sugaištą laiką.

Visgi skundą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo kolegija, kurią sudarė teisėjos Raimonda Andrulienė, Kristina Domarkienė ir Aušra Maškevičienė, konstatavo, kad jį tenkinti pagrindo nėra.

„Vertinant patį operacijų vadovo įpareigojimą organizuoti planinius tyrimus ne rečiau kaip vieną kartą per 14 dienų laikytina, jog operacijų vadovas viso karantino paskalbimo metu įvedė privalomą tikrinimosi prievolę, numatydamas tam tikrą intervalą (periodą), per kurį sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas privalo nuolatos tikrintis, ar neserga koronavirusine infekcija, iki epidemiologinė padėtis šalyje pagerės ir minėta prievolė praras savo prasmę. Tai reiškia, kad operacijų vadovo sprendimu buvo numatytas periodinis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, kurių darbas susijęs su tiesioginiu pacientų aptarnavimu, tikrinimasis”, – rašoma teismo sprendime, kuriame dar pažymima ir tai, jog atitinkamame Vyriausybės nutarime rašoma apie periodinį, o ne papildomą tikrinimąsi.

Teisėjų kolegija akcentavo, jog pats termino „papildomai“ pobūdis suponuoja vienkartinio tikrinimosi prasmę.

„Įstatymų nuostatos ne tik darbdavį įpareigojo organizuoti periodinį darbuotojų sveikatos patikrinimą jų darbo metu, bet ir numatė, kad už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. <…> Visų pirma darbdavys privalėjo organizuoti darbą taip, kad privalomi sveikatos patikrinimai būtų atliekami darbuotojų darbo laiku, o to neužtikrinęs ir reikalaudamas, kad darbuotojai atvyktų į darbovietę ar kitą jo nurodytą mėginių ėmimo vietą tyrimų, darbdavys už laiką, kurio metu darbuotojas tikrinosi sveikatą, už objektyviai tokiam tyrimui jų sugaištą poilsio laiką privalėjo sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį”, – rašoma teismo sprendime.

Atsiliepdama į argumentą dėl Sveikatos apsaugos ministerijos rašto kolegija priminė, kad valstybinių įstaigų teisės normų aiškinimai teismams nėra privalomi. Kartu pabrėžta, jog minėtajame rašte niekur nebuvo nurodyta, kad darbdavys neprivalo mokėti darbuotojui už objektyviai tyrimui jo sugaištą poilsio laiką. O nustatant kiek to laiko sugaišta, anot teismo, turėtų būti vadovaujamasi bendraisiais teisės principais. Faktas, kad ligoninė nebuvo pasitvirtinusi tokios tvarkos, jos, anot teismo, neatleidžia nuo pareigos teisingai kompensuoti darbuotojui už jo privalomiems sveikatos patikrinimams sugaištą laiką.

„Atvira Klaipėda” prieš porą mėnesių rašė, kad Klaipėdos apygardos teismas sutiko su pirmos instancijos vertinimu, jog I. Gailiutė, dienraščio „Vakarų ekspreso” skaitytojų 2010 metais išrinkta nuoširdžiausia ir mylimiausia Vakarų Lietuvos slaugytoja, buvo pagrįstai atleista iš darbo Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, nes per porą mėnesių padarė du COVID-19 valdymą numatančios tvarkos pažeidimus.


    2022-09-20

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt