Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija antradienį priėmė sprendimus dėl poros gatvių pakeitimo ir prancūzų karių įamžinimo.

Tuo metu klausimas dėl filosofo Leonido Donskio įamžinimo paliktas ateičiai – norima atsiklausti jo šeimos nuomonės.

Dviem gatvėms – nauji pavadinimai

Nors Klaipėdoje oficialiai ir nėra Komunarų gatvės, bevardei plačiai gatvei, jungiančiai Paryžiaus komunos ir Tilžės gatves, Google maps priskiria būtent tokį pavadinimą, taip ji dažnai vadinama ir pačių miestiečių.

Pasak minėtajai komisijai priklausančio miesto Tarybos nario Andriaus Petraičio, aktualumas šiai gatvei suteikti naują pavadinimą dar labiau padidėjo, nes čia planuojamos naujos statybos.

„Tuo pačiu galėtume palaidoti Komunarų gatvę. Siūlymas yra išspręsti tą klausimą galutinai”, – sakė politikas.

Komisijos narys, Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas siūlė ją naują pavadinimą gatvei rinkti pagal tai, kur ji veda –  šiaurės kryptimi prie Malūno tvenkinio, pietų – į „Ąžuolyno” gimnaziją.

Komisija bendru sutarimu nusprendė miesto Tarybai siūlyti gatvei suteikti Malūno tvenkinio pavadinimą.

Bendru sutarimu buvo priimtas ir sprendimas Arimų gatvę, jungsiančią Liepų gatvę su Tauralaukiu, pervadinti tarpukario užsienio reikalų ministro, mažlietuvio Dovo Zauniaus vardu.

Pasak komisijos pirmininko, vicemero Arvydo Cesiulio, D. Zauniaus giminaičiai priekaištauja miesto valdžiai, kodėl Klaipėda iki šiol neturi tokiam žymiam lietuviui pagerbti skirtos gatvės. V. Safronovas savo ruožtu priminė, kad tai yra „istorija su barzda”, nes tokią gatvę maždaug prieš trylika metų žadėjo dar tuometinis meras Rimantas Taraškevičius.

Dovas Zaunius buvo ilgiausiai pareigas ėjęs tarpukario užsienio reikalų ministras. Ministerijai jis vadovavo 1929 m. lapkričio 8 d. – 1934 m. birželio 12 d.

„Arimų gatvėje arimų seniai nebėra, statomi namai. Ten Mažosios Lietuvos miestelių vardais vadinamos naujos gatvės ir Dovas Zaunius  būtų jungiančioji gija”, – sakė istorikas.

Tuo metu klausimą dėl galimo filosofo L. Donskio įamžinimo komisija atidėjo – norima dar pasitarti su jo šeima. A. Cesiulis kaip variantą siūlo Debreceno gatvėje esantį Draugystės parką, nes L. Donskis esą gana dažnai ateidavo į Debreceno g. 7 bendrabutį. Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė minėjo apie galimybę jo vardu pavadinti nuo Pilies tilto iki Smiltynės perkėlos vedantį taką, o A. Petraitis minėjo skeverelį prie Žvejo skulptūros priešais rouušę. Galiausiai komisija paprašė Kultūros skyriaus pasitarti su L. Donskio šeima.

Prancūzų atminimas – ir parke, ir universitete

Komisija bendru sutarimu pritarė ir prancūziškų ženklų atsiradimui Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje ir dabar rekonstruojamame Skulptūrų parke.

Prancūzijos ambasada savo lėšomis ant KU pastato su laikrodžiu nori įrengti atminimo lentą, priminsiančią, kad čia 1920-1923 metais buvo įsikūręs XXI šaulių batalionas.

O Skulptūrų parke, buvusiame katalikų kvartale, norime pastatyti 1,2 metro aukščio kryžius su užrašai. Vienas liudytų, kad šiose kapinėse yra palaidoti šeši Prancūzijos kariai, mirę nelaisvėje po 1870 metų Prancūzijos-Prūsijos karo, o antras čia yra palaidoti keturi minėtojo bataliono pėstininkai: Albert Bon, Germain Malviche, Marcel Olivier ir Albert Patureaux.

Skulptūrų parke kryžiais numatoma įamžinti įvairių tautybių čia amžino poilsio atgulusius karius. Prancūzams skirtas kryžius (viršuje dešinėje) atitiktų bendrą koncepciją.

Šiems prancūzų norams komisija irgi pritarė bendru sutarimu, tik paprašė vėliau dar suderinti galutinius tekstus.