Penktadienio vakarą „Klaipėdos energijos” patalpose pristatyta klaipėdietės archeologės dr. Raimondos Nabažaitės sudaryta knyga „Koklinių krosnių fenomenas: tarp praktinės naudos ir kultūrinės tradicijos“.
„Šiandien jūsų akivaizdoje noriu pasidžiaugti, kad šitos knygos atsiradimas kartu įprasmina naują tradiciją, kuri gimė uostamiestyje – „Archeologia urbana“ konferencijos. Konferencijos, kurios jungia skirtingus mokslininkus, skirtingas sritis tyrinėti vieną objektą“, – sveikinimo žodį tarė knygos sudarytoja.
Pirmoji tokia konferencija įvyko dar 2019 metais ir tapo įkvėpimu pristatytam leidiniui.
„Kalbėdama apie senąsias koklines krosnis, norėjau visuomenę pakviesti į erdvę, kuri savo aplinka simbolizuotų modernų šildymą. Šie kontrastai provokuoja pažvelgti į praeitį, matant ką mes turime dabar“, – leidinio pristatymo vietos pasirinkimą argumentavo R. Nabažaitė.
Pasak istoriko Vasilijaus Safronovo, ši elektrinė pastatyta 1929 m. ir kadaise buvo didžiausia visoje Lietuvoje.
Anot profesorės Dalios Klajumienės, koklinėms krosnims praradus aktualumą, dalis jų yra tiesiog nugriaunama ir taip prarandama svarbi informacija. Ji skatina nebenaudojamas krosnis atiduoti tyrimams, kurie padėtų praplėsti žinias apie anksčiau egzistavusius vietinius gamintojus. Menotyrininkės tyrimas parodė, kad tam tikrais periodais Klaipėdoje ar Klaipėdos apylinkėse veikė stambesni koklių gamintojai, tačiau šalia jų buvo visa aibė amatininkų, kurie konkuravo su fabrikais.
„Didelis ačiū kolegoms lietuviams už galimybę dalyvauti šiame projekte. Lietuva turėtų didžiuotis tokiu dideliu kiekiu menotyrininkų ir archeologų, kurie dirba su kokliais bei krosnimis. Mes tiek neturime“, – džiaugsmo neslėpė menotyrininkė iš Latvijos Ina Line.
Latvė taip pat visus maloniai kvietė apsilankyti rekonstruotoje Bauskės pilyje, esančioje 20 km nuo Lietuvos sienos.
Knygos sutiktuvėse dalyvavo didžioji dalis knygoje publikuotų darbų autorių. Lankytojai turėjo galimybę susipažinti ir pabendrauti ne tik su knygos sudarytoja dr. R. Nabažaite, bet ir prof. dr. D. Klajumiene, ir dr. Jolita Liškevičiene, menotyrininkėmis iš Vilniaus Dailės akademija, I. Line, menotyrininke iš Latvijos dailės akademija, archeologais dr. Mindaugu Bertašiumi (Kauno technologijos universitetas), dr. Irma Kaplūnaite, dr. Ryčiu Jonaičiu (Lietuvos istorijos institutas), Elena Aleksejeva, Dainiumi Strazdu (VšĮ „Vilniaus puodžių cechas“).
Renginio dalyvių laukė ne tik pokalbiai su tyrimų autoriais, bet ir stendinė paroda „Gyvos krosnys“, koncertas, kurį dovanojo muzikantai Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas, simbolinės vaišės, koklių formavimas matrica, o mažųjų – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“. Apie inspiracijas kultūros projektams mintimis dalinosi rašytoja Sondra Simana rašytoja stalo žaidimų sumanytoja Žana Jegorova.
INFORMACIJA
Leidinyje „Koklinių krosnių fenomenas: tarp praktinės naudos ir kultūrinės tradicijos“ rasite archeologų, istorikų, menotyrininkų, keramikų, rekonstruktorių, muziejininkų mokslo straipsnius, kuriuose nagrinėjama koklių gamybos problematika, Lietuvos ir Latvijos krosnių rekonstrukcijų būdai, analizuojama dvarviečių medžiaga, kultūrų komunikacijų kontekstai ir jų įtaka koklininkystei. Informaciniais tekstais pristatomi muziejų rinkiniuose saugojami kokliai. Leidinio kultūrinėje dalyje „Mokslas arčiau kasdienybės“ pateikiami krosnininkų praktiniai patarimai, jų patirtys, apžvelgiami koklininkystės tyrimų inspiruoti kultūros, meno projektai, pristatomi dešimtmečio leidiniai, mokslo aktualijos.
Tai nėra pirmas R. Nabažaitės kūrinys. Autorė 2020 m. išleido knygą „Interjero karalienė: Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a.“
Parašykite komentarą