P0

Fotoreportažai, Svarbu, Verslas

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai paminėjo 103-ąjį gimtadienį

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-09-29


Ketvirtadienio popietę Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) po dvejus metus trukusios pandeminės pertraukos iškilmingai paminėjo savo gimtadienį – organizacija buvo įsteigta prieš 103 metus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Įteikė apdovanojimus

Renginio metu buvo įteikti Rūmų apdovanojimai bei padėkos ženklai. Pastaraisiais buvo apdovanoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė Kristina Gontier ir advokatas Povilas Karolonas.

Bronzos „Darbo žvaigždės“ nuo šiol puoš UAB „Baltijos pervežimai” vadovą Arūną Jankauską (jis apdovanojimo negalėjo atsiimti, nes šiuo metu yra Ukrainoje) ir UAB „ProDj” direktorių Dovydą Bajorą.

Apdovanojimą „Už eksporto plėtrą“ atsiėmė LKAB „Klaipėdos Smeltė” vadovas Rimantas Juška, o naujas – Rūmų ambasadoriaus – apdovanojimas buvo įteiktas Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorei Daliai Martišauskienei.

Dviejų nominacijų – „Verslas didžiuojasi“ ir „Mes augame“ – laimėtojus rinko balsuodami visi KPPAR nariai. Kandidatai nominacijoje „Verslas didžiuojasi“ buvo Sigitas Mičiulis, UAB „Bremena“ įkūrėjas; Justas Piekys, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akvatorijos gilinimo skyriaus vyresnysis projektų vadovas ir Vida Ričkienė, VŠĮ „Ori senatvė“ vadovė. Balsavusiųjų verdiktu apdovanojimas atiteko tauragiškiui S. Mičiuliui.

Nominacijai „Mes augame“ buvo pasiūlyti keturi nominantai: UAB „Gartruda“ (OJ Crew), UAB „Geosmart“, VšĮ Lietuvos verslo kolegija ir UAB „Nordnix“. Daugiausia palaikymo sulaukė švietimo įstaiga.

Po apdovanojimų renginio svečiams skambėjo Lino Adomaičio dainos.

Leido pinigus

Tarpukario metais Klaipėdos krašte veikę Pramonės ir prekybos rūmai buvo įsteigti anksčiau nei Lietuvos pramonės ir prekybos rūmai Kaune – jau 1919 m. spalio 1 d. Istoriko, prof. Vasilijaus Safronovo teigimu, jie atsirado reorganizavus 1822–1919 m. veikusią Klaipėdos pirklių korporaciją, kuri savo ruožtu kildinosi iš 1597 m. įsteigtos Klaipėdos pirklių gildijos.

Pirminis Rūmų pavadinimas, remiantis 1919 m. reorganizavimo statutu, buvo Klaipėdos prekybos rūmai (Handelskammer Memel). Jų veiklos teritorija, kaip ir anksčiau, apėmė Klaipėdos miesto ir Klaipėdos bei Šilokarčemos kaimiškąsias apskritis.

Iš viso turėjo būti renkama 20 Rūmų narių, iš kurių 18 – pirmoje rinkimų apygardoje (Klaipėdos miesto ir kaimiškoje apskrityse), likę du – antroje rinkimų apygardoje (Šilokarčemos apskr.). Pirmoje rinkimų apygardoje renkami Rūmų nariai atitinkamai skirstėsi į keturias rinkimų grupes: 1) pramonės įmonių atstovus; 2) didmeninės prekybos atstovus; 3) bankų, agentūrų, draudimo ir susisiekimo sferų atstovus; 4) mažmeninės prekybos atstovus.

„1920 m. pradžioje įsigaliojus Versalio taikos sutarčiai, Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas laikinam Antantės valstybių administravimui, kurį sąjunginių valstybių vardu vykdė Prancūzijos paskirtas atstovas. Dėl krašto atskyrimo nuo Vokietijos į šiaurę nuo Nemuno buvusioje teritorijoje, anksčiau priklausiusioje Tilžės ir Ragainės apskritimis, buvo sudaryta nauja Pagėgių apskritis, kurios atsiradimas paskatino ne tik išplėsti renkamų Prekybos rūmų narių skaičių nuo 20 iki 24 (Pagėgių apskričiai suteikti du atstovai, Šilokarčemos apskr. atstovavimas išplėstas nuo dviejų iki keturių narių), bet ir pakeisti Rūmų pavadinimą į Klaipėdos krašto prekybos rūmus (Handelskammer für das Memelgebiet)”, – rašo V. Safronovas.

Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, 1923 m. rugsėjo 12 d. Prekybos rūmai priėmė naujus įstatus, direktorijos patvirtintus rugsėjo 20 d., pagal kuriuos narių skaičius buvo dar sykį padidintas iki 28. Iš jų 20 turėjo būti renkama Klaipėdos mieste ir apskrityje, 5 – Šilokarčemos (Šilutės) apskr., 3 – Pagėgių apskr. Visose trijose apygardose, kaip ir 1921 m. įstatuose, atstovai skirstėsi į tokias pačias keturias rinkimų grupes.

Paskutinis Rūmų įstatų keitimas tarpukario metais priimtas 1928 m. kovo 14 d. Tuomet buvo pakeistas Rūmų pavadinimas – juos pradėta vadinti Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmais (Industrie- und Handelskammer für das Memelgebiet).

Pirmuoju Rūmų prezidentu 1919 m. gruodžio 12 d. įvykusio steigiamojo Rūmų posėdžio metu buvo išrinktas pirklys, Danijos ir Portugalijos vicekonsulas Klaipėdoje Henry Schmäling.

Pasak V. Safronovo, jungdami svarbiausius Klaipėdos krašto pramonininkus ir prekybininkus, visą savo veiklos laikotarpį Rūmai buvo ne tik viena įtakingiausių organizacijų Klaipėdos krašto ekonomikoje, bet ir darė įtaką krašto lygmenyje priimamiems politiniams sprendimams. Didžiausią politinį svorį Rūmai buvo įgiję Prancūzijos administravimo laikotarpiu (1920–1923 m.).

Įdomus Rūmų istorijos faktas yra sprendimas 1922 m. antroje pusėje siekiant bent iš dalies atsiriboti nuo žaibišku greičiu įvykusio Vokietijos markės nuvertėjimo liudijo išleisti specialią Klaipėdos krašto „sunkmečio pinigų“ (vok. Notgeld) emisiją, kurios dydis sudarė 21 175 mln. markių.

Pagrindinė Klaipėdos prekybos rūmų būstinė buvo biržos pastatas Klaipėdoje. Be to, 1921 m. pabaigoje Prekybos rūmai atidarė filialą Šilokarčemoje.

1939 m. kovą, priėmusi Vokietijos ultimatumą, Lietuva neteko Klaipėdos krašto. Dar 1932 m. visi iki tol atskiruose Rytų Prūsijos provincijos miestuose veikę rūmai buvo sujungti į bendrą organizaciją – Rytų Prūsijos pramonės ir prekybos rūmus, vėliau pertvarkytus į bendrus rūmus Rytų ir Vakarų Prūsijos provincijoms (Industrie- und Handelskammer für die Provinz Ost- und Westpreußen), prie jų buvo prijungti ir Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmai, prarasdami savo savarankiškumą.

Šiuo metu KPPAR yra nevyriausybinė, nepolitinė, nešakinė, ne pelno siekianti didžiausia Vakarų Lietuvoje verslo savivaldos organizacija, veikianti pagal atskirą 1995 m. priimtą Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą. KPPAT šiuo metu vienija daugiau kaip 250 narių, tarp kurių – didžiausios regiono įmonės bei vidutinio ir smulkaus verslo atstovai. Rūmų tikslas – atstovauti Vakarų Lietuvos regiono verslo interesams bei siekti verslo plėtros juose.


    2022-09-29

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt