Besirengdama per trejetą metų atnaujinti Vasaros estradą Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė koreguoti jos teritorijos detalųjį planą – pakeisti žemės sklypo ribas ir plotą, atidalijant valstybinės reikšmės miško plotus, o detalizuojant bendrojo plano sprendinius – koreguoti bei nustatyti papildomus teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus.
Planuojamos teritorijos plotas – apie 8,85 ha. Detaliojo plano koregavimas gali užtrukti daugiau nei metus laiko, įskaitant viešųjų pirkimų procedūras.
Planuotojams keliami uždaviniai teisės aktų nustatyta tvarka atidalinti valstybinės reikšmės miško plotus, nagrinėjant galimybę suformuoti miškų ūkio ir kitos paskirties žemės sklypus, nustatyti teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus. Taip pat siekiama suplanuoti optimalų inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą, numatyti pėsčiųjų, dviračių takų ryšių sistemą, kitas susisiekimo komunikacijas ir joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį.
Klaipėdos miesto savivaldybė šių metų gegužės 25 dieną pasirašė sutartį su UAB „SRP projektas” dėl Vasaros koncertų estrados ir jos teritorijos sutvarkymo techninio projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiūros. Sandorio vertė – 103,2 tūkst. eurų, darbų trukmė – apie trejus metus. Ši bendrovė taip pat rengia ir Atgimimo aikštės rekonstravimo techninio projektą.
Kol kas nežinoma, ar detaliojo plano korekcija turės įtakos Vasaros koncertų estrados rekonstrukcijos terminui.
Per pastaruosius porą dešimtmečių renginių 1977 m. pradėtoje statyti Vasaros estradoje vis mažėjo, kasmet įvykdavo tik po keletą. Amfiteatro ir jos aplinkos kokybė netenkina nei atlikėjų, nei žiūrovų. Jo teritorija patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, kurį valdo Kretingos miškų urėdija, ir yra miesto poilsio parko dalis.
Po daugiau nei dešimtį metų trukusių diskusijų Klaipėdos miesto savivaldybė ryžosi iš esmės atnaujinti Vasaros estradą ir jos aplinką. Per tą laiką buvo svarstyta daugybė šio objekto likimo idėjų – nuo visiško estrados griovimo iki beveik utopinių statybos ar rekonstrukcijos projektų. Politikai ne kartą keitė savo sprendimus, buvo atliekamos studijos, rengti konkursai, diskusijos, išdalyti prizai. Visa tai kainavo, tačiau galų gale pasirinktas, ko gero, mažiausiai įtampų bendruomenėse keliantis variantas – renovuoti esamus statinius.
Naikinti, griauti, o ir net susinaikinti ir t.t., – tai vis dar gyvas sovietinio palikimo raugas (tą dogminį palikimą ir šiandien labai aiškiai demonstruoja Rusija naikindama didvyrišką ukrainiečių tautą). Tai liekanos arba trauminė patirtis ir atmintis, paveldėta iš sovietmečio, kuri dar ilgai kankins ir mūsų visuomenę, ypač mūsų valdininkiją… Štai Klaipėdoje puikus to pavyzdys – Vasaros koncertų estrada. Joje buvo ir yra rengiamos Dainų šventės, pirmieji Sąjūdžio mitingai, išlydėta Lietuvos krepšinio komanda į pasaulines rungtynes ir t.t. Tačiau, gerai atsimenu ir tai kiek daug reikėjo padėti pastsangų, energijos ir laiko, kad išsaugotume šią unikalią ne tik Klaipėdoje, o ir visoje Lietuvoje vienintelę – Vasaros koncertų estradą. Taip Vilnius turi – Vingio parką, bet be amfiteatrinės žiūrovų dalies, Kaunas – natūralios gamtos suformuotą Dainų slėnį, bet mažą, dalyviams vietos neužtenka…., ir t.t. O tokio statinio Klaipėdoje mums pavydi visa Lietuva! Ir kaip nebūtų keista, visi ja žavisi, su mielu noru atvyksta pas mus į rengiamas Dainų šventes, bet tik ne Klaipėdos savivaldybės valdininkai. Gėda dabar tikriausiai ir jiems patiems prisiminti tai, kad jie dėjo visas pastangas nugriauti ją, kad tik neliktu Vasaros koncertų estrados…. Ir ko tik negirdėjau iš jų lūpų „sovietinis palikimas”, „avarinis statinys”, „našta Klaipėdos savivaldybei”, „reikia tokį sovietinį šašą naikinti iki pamatų” ir t.t. ir t.t. Gerai aš juos pamenu, na, kad ir tą patį šio straipsnio autorių, kuris tada buvo didelis viršininkas – vicemeras, o ir kiti, ne ką geresni valdininkai… Prisimenu ir tą „linčo teismą” tuometinėje mero „svetainėje”, kai jie mane vieną (o jų ten buvo kone visi viršininkai…) iškvietė į posėdį ir supylė viską ką tik galėjo ant mano galvos už tai, kad gindami Vasaros koncertų estradą nuo nugriovimo kreipėmės į visas galimas Lietuvos institucijas pradedant tuometine Prezidente, Seimu, ministerijom ir baigiant UNESKO komisija bei žiniasklaida… Ko man teko ten išgirsti, dar ir dabar kelią šiurpą… BET ATLAIKĖME! Atlaikėme visus ketinimus griauti, visus norus sunaikinti… To pasekmes dar ir dabar galime įžvelgti (nugriauti dviejų žiūrovų sektoriaus suoliukai, išdraskyti infrastruktūros įrenginiai ir t.t. ir t.t.) Bet stovi dar Klaipėdos Vasaros koncertų estrada, ir džiugina ne tik Klaipėdiečius, o ir visą Lietuvą savo dainų šventėmis, o ir ne tik jomis. Džiugina tai, kad šiandien jau nekabo virš Klaipėdos Vasaros koncertų estrados Damoklo kardas, kad jau nesvarstoma jos griauti, ir tai juk įvyko mūsų visų Klaipėdiečių pastangų dėka! Budėkime, ar vėl neketinama jos sunaikinti, koreguojant jos teritorijos detalųjį planą – keisdami žemės sklypo ribas ir plotą, atidalijant valstybinės reikšmės miško plotus, o ir detalizuojant bendrojo plano sprendinius – koreguojant bei nustatatanti papildomus teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus ir t.t.. Puoselėkime ir saugokime Klaipėdos Vasaros koncertų estradą, nes juk tai mūsų visų Klaipėdiečių turtas ir pažiba!!!
Kas svarbiausia Lietuvoje tokių suprojektuotų ir pastatytų vasaros estradų yra ne vienas. Ne gana to būtent tos savivaldybės tokius objektus prižiūri ir net neturi tokios minties apie jų griovimus. Ko ne pasakysi apie mūsų Klaipėdos miesto gyventojų pagrindinių tarnautojų, tarybos narių (kai kurių) sveikam protui nesuvokiamų priimamų sprendimų, nutarimų. Tik dėka Klaipėdos miesto gyventojų veiksmais mūsų vasaros estrada dabar pagaliau turėtu būti kapitališkai renovuota. Kas dėl to vadinamo miško atidalinimo, tai būtent Klaipėdos miesto gyventojų pagrindiniai tarnautojai ir turi daryti visus veiksmus, kad tie miško plotai įtatymiškai būtų priskiriami Klaipėdos miestui.
estradą nugriauti, vietoj jos pasodinti medžių ir nekirsti mūsų miško.
miško maža aplink? tia unikali erdvė tiek renginiams, tiek žmonėms lankytis tik reik rekonstukcijos ir daugiau įveiklinimo, žiemą tai galėtų tapt puiki ledo čiuožikla, vasara koncertai, spektakliai ir t.t. kavinukės apčioje, tinklinio, teniso varžybos. Visoj europoj tokie statiniai vertinami ir laikomi objektai, istorinės vertės kaip koliziejus neturi bet funkcijas po atviru dangumi tikrai gali atlikt.