Jau turime kelionių Klaipėdos viešuoju transportu (VT) rugsėjo skaičius. Elektroninio bilieto sistema per 30 praėjusio mėnesio dienų užfiksavo 1 801 119 keliones. Tai – geriausias šių metų mėnesio rodiklis, ir geresnis nei 2019 m. rugsėjį, pasiektas su mažesne nei 2019-aisiais autobusų rida.

Vertindami VT rodiklius žiūrime keleto praėjusių metų dinamiką. Tačiau 2020 ir 2021 metų statistiką stipriai nusmukdydavo epidemiologinio režimo sprendimai: ugdymo įstaigų uždarymai, nuotolinio darbo mastas. Kelionių statistika per mėnesį šokinėdavo ne procentais, o kartais. Paskutiniai normalaus darbo metai buvo 2019-ieji ir 2020-ųjų pradžia, pagal juos galima vertinti tikrą, išorinių veiksnių neiškraipytą VT poreikį. Todėl dabartinius skaičius ir lyginame su tuometiniais, mėnesį su mėnesiu.

Tendencija pasikeitė pavasarį

Iki šių metų pavasario keleivių buvome netekę daugiau nei sumažinę ridos (2019/2022, žr. lentelę).

Kovo mėnesį pirmą kartą per 24 mėnesius, nuo pirmojo karantino, ridos/kelionių santykis pasikeitė kelionių naudai. Tačiau absoliutų 2019-ųjų to paties mėnesio kelionių skaičių viršijome tik gegužę – ir tai su 11% mažesne rida. O rugsėjį į kelionių pliusą jau iškopėme užtikrintai, irgi su mažesne rida.

Žvelgiant tik iš ekonominės pusės, tai rodo, jog VT tinklas naudojamas efektyviau.

Tačiau keleivį tokia tendencija nebūtinai džiugina: didesnis autobuso salono užpildymas kelionės komforto nepadidina. Ypač kelionių pikų metu. Tačiau brangstant ridai neišvengiamai tenka ieškoti kompromiso tarp ekonomikos ir komforto. Neslepiame – dalis sutaupyto ridos yra ir dėl vairuotojų trūkumo.

Darbo dienos kelionių ritmai

Per parą Klaipėdoje autobusai važiuoja ilgiau nei 20 valandų. Pirmojo reiso pradžia yra 3.55 val., paskutiniojo pabaiga jau po vidurnakčio.

Dauguma mūsų keleivių darbo dieną (vidutiniškai apie 70 tūkstančių kelionių) važiuoja tik du kartus – iš namų ir į namus.

Tos kelionės vyksta pagal miesto gyvenimo ritmą ir yra susikoncentravusios į rytinį ir popietinį/pavakarės laiką. Kelionių dienos grafike tie didesni keleivių srautai atrodo kaip smailė.

Po šeštos valandos ryto porą valandų dirbame maksimaliu pajėgumu – į gatves išrieda visi autobusai (išskyrus būtinąjį rezervą).

Verta pastebėti, kad keleiviai mūsų dažniausiai prašo padažninti kaip tik rytinių reisų intervalus. Mielai tai padarytume, jeigu turėtume iš ko. Galime tik iš santykinai mažiau apkrauto maršruto autobusą nukreipti į labiau apkrautą. Vairuotojų trūkumas įspaudė į rėmus, todėl didesnę dalį keitimų atliekame pagal galimybes didindami važiavimo dažnį.

Tačiau ir pikų metu galima matyti nedaug užpildytus autobusus. Jie, jau nuvežę iš miegamųjų rajonų keleivius į darbus ar mokyklas, pustušti grįžta atgal, kad vėl iš namų paimtų pilną saloną keleivių. Rytinio piko metu autobusas tokiu „nuvežimo – grįžimo pasiimti naujų keleivių” režimu apsuka du, retai tris ratus, priklausomai nuo maršruto ilgio; vakarinio piko metu – daugiau.

Mažiau autobusų reikštų didesnes spūstis

Bilietų kainos nuo 2019-ųjų nesikeitė, o autobuso ridos kilometras pabrango pusantro karto. Taupymas dar labiau mažinant ridą turėtų ir šalutinių neigiamų pasekmių. Viešojo transporto paslaugos komforto ir prieinamumo sumažėjimas skatintų daugiau važinėti lengvaisiais automobiliais. Tai dar labiau pablogintų eismo sąlygas. Jos jau dabar nėra geros.

Rytinio piko metu spūstys yra ir mieste, ir priemiestyje. Tipinės darbo dienos eismo sąlygos tarp 7 ir 9 val. atrodo taip (1 sekundė ekrano laiko = 1 min realaus laiko).

Autobusų ridą mažinant gatvių tinklas spūsčių žemėlapyje paraudonuotų dar labiau.