Kol Klaipėdos pilis nebuvo pastatyta, gyvenimas dar tik būsimojo miesto apylinkėse jau virte virė. Tai byloja aplink dabartinę Klaipėdą išsidėstę keli reikšmingi piliakalniai, kapinynai bei gyvenviečių pėdsakai, aptikti greta jų.

Ankstyviausias iš tokių – 2016-aisiais atrastas Kukuliškių piliakalnis.

Kukuliškių piliakalnio tyrimų akimirka.

Tarp Girulių ir Olando kepurės esantis Kukuliškių piliakalnis – vienas ankstyviausiai datuojamų piliakalnių Lietuvoje. Klaipėdos universiteto archeologai sako, kad žemdirbių bei gyvulių augintojų bendruomenės gyvenimas čia klestėjo jau vėlyvajame bronzos amžiuje.

Kitas ypatingai svarbus piliakalnių kompleksas – nusidriekęs pietinėje Klaipėdoje dalyje, ties Žarde. Istorikai vieningai sutaria, kad čia būta visame regione unikalaus vikingų epochos objekto, prekybos ir amatų centro. Tai ištisas kompleksas su buvusiomis trimis pilimis, dviem kapinynais, net keliomis gyvenvietėmis bei gamybinėmis zonomis.

Labai reikšmingas Vakarų Lietuvos istorijos virsmui objektas – netoli Klaipėdоs, Sendvario seniūnijoje stūksantis Eketės piliakalnis. Istorikai, remdamiesi dokumentais, teigia, ši Kuršo (arba Pilsoto) vietovė pirmą kartą minima 1253 m.

Ką archeologiniai radiniai atskleidžia apie piliakalnius ir tenykštį gyvenimą greta jų, pirmojoje ciklo „Istorinės KlaiPĖDOS PĖDOS“ laidoje pasakoja Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologai doc. dr. Gintautas Zabiela, dr. Miglė Urbonaitė-Ubė, Ieva Masiulienė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius doc. dr. Jonas Genys.

Projektas „Istorinės Klaipėdos pėdos“ iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.