Praėjusįjį pirmadienį Rusijos kariškiai į Ukrainos miestų infrastruktūros (elektrines, kelius, viadukus, gyvenamuosius namus ir biuro pastatus) paleido daugiau nei aštuonias dešimtis raketų. Antskrydis įvykdytas trimis etapais. Ukrainos didmiesčių gyventojai dvi pirmąsias savaitės dienas buvo priversti praleisti slėptuvėse.
Dalį raketų ukrainiečių armijos priešlėktuvinės gynybos daliniams pavyko numušti. Tačiau nepaisant šių pastangų daugiau nei 20 žmonių antskrydžių metu žuvo, per 100 buvo sužeisti.
instagram.com/ukraine nuotr.
Galingiau Maskva Ukrainos miestus atakavo tik aktyvios karo fazės pradžioje, kada vasario pabaigoje į šios šalies teritoriją buvo paleista apie 160 raketų. Apie tai savo „Facebook” paskyroje pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Aleksijus Arestovičius. Tokiu būdu jis leido suprasti, kad mėgstama Rusijos propagandos ir kai kurių ekspertų versija, esą šios savaitės pradžioje Kremlius įvykdė keršto akciją dėl to, kad prieš tai šeštadienį buvo susprogdintas iš Kerčės pusiasalio į 2014 m. Rusijos aneksuotą Krymą nutiestas tiltas, neturi pagrindo. Ponas Arestovičius tvirtina, esą atakos aštuoniomis dešimtimis raketų net Rusija nesugebėtų organizuoti per porą dienų.
Į Jungtinę Karalystę emigravęs rusų kilmės teisininkas, politologas, Londono universitetinės kolegijos bendradarbis Vladimiras Pastuchovas situaciją aiškina kitaip. Jo požiūriu, negebėdamas pasiekti apčiuopiamų laimėjimų Ukrainos karo laukuose Kremliaus režimas nutarė aktyviau imtis kitokio kariavimo būdo. Pats p. Pastuchovas jį pavadino „urbicidu” – kryptingu Ukrainos miestų infrastruktūros naikinimu siekiant, kad panikos, nepatogumų prislėgti šalies gyventojai imtų reikalauti, jog šalies vadovybė bet kokia kaina nutrauktų karinį konfliktą, t.y. priimtų tuos Rusijos pusės reikalavimus, kuriuos ji pateiktų prie derybų stalo.
Nepanašu, kad Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis ruoštųsi eiti tokiu keliu. Viena vertus, jo vadovaujama kariuomenė kovose su Rusijos armija paskutiniu metu pasiekė nemažos pažangos. Kita vertus, nuo karo pradžios nebuvo nė dienos, kad rusai nebombarduotų civilių objektų šalyje. Kai kurie Vakarų analitikai tvirtina, kad nuo karo pradžios Ukrainos kritinės infrastruktūros patirta žala gali siekti ne vieną šimtą milijardų eurų.
Todėl ne taip jau kvailai skamba tų komentuotojų požiūris, kurie skelbia, esą ataka prieš „Krymo tiltą” ir raketų antskrydis prieš Ukrainos miestus yra du vienos ir tos pačios specialiosios operacijos epizodai. Tie komentuotojai kaip argumentą pateikia ir faktą, kad pasibaisėję Rusijos kariuomenės nesėkmėmis Ukrainoje prezidento Vladimiro Putino rėmėjai ir ryškiausi propagandos personažai paskutiniu metu tiesiog nėrėsi iš kailio tarsi klausdami – ar tai iš tikrųjų yra viskas, ką karo kovose gali pademonstruoti Rusijos – branduolinės valstybės – armija? Kaip reikiant gavusi „į klyną” Ukrainos Charkivo ir Chersono srityse. Beigi porą mėnesių negalinti pasiekti jokio didesnio laimėjimo kare, kuriame iniciatyvą visiškai perėmė ukrainiečiai.
Yra ir aštriau besišaipančių, kad esminius dabartinės Rusijos propagandos naratyvus kūrusi p. Putino aplinka tapo jų įkaite – įtikėjo, kad pasaulio vaizdą kuriantys (o ne atspindintys) oficialūs Rusijos televizijos, interneto žiniasklaidos kanalai atspindi realią, o ne išgalvotą tikrovę. Todėl pasitraukti iš šio ratilo yra beveik neįmanoma.
Kai kurie Rusijoje vyraujančių politikos procesų apžvalgininkai drąsiai nurodo, esą pagrindiniai Rusijos propagandos personažai, tokie kaip Vladimiras Solovjovas, Dmitrijus Kiseliovas, Margarita Simonian atidirba už Kremliaus numetamą duonos kąsnį. Ir jeigu politinio vėjo kryptis pasikeistų, jie p. Putiną beigi jo aplinką imtų talžyti kaip bokso kriaušę. Galbūt, tačiau nebūtinai.
Vladimiras Putinas ir Vladimiras Solovjovas. kremlin.ru nuotr.
Rusijos propagandininkams vertėtų atkreipti dėmesį į Hagą, kur Jungtinių Tautų specialusis tribunolas dėl genocido Ruandoje ėmė svarstyti vieno žiniasklaidos veikėjo bylą. Ruandietis verslininkas Felicienas Kabuga buvo vienas „Laisvojo tūkstančio kalvų radijo ir televizijos” (LTKRT) steigėjų (yra teigiančių, kad p. Kabuga iš tikrųjų buvo šio žiniasklaidos kanalo savininkas) ir rėmėjų. Ši radijo stotis tarptautinio teismo prokurorų, mokslininkų nuomone, yra ypač prisidėjusi provokuojant hutų etninės kilmės smogikus žudyti kitą šalyje gyvenančių tutsių etninę grupę genocido Ruandoje metu, kada skerdynėse gyvybės neteko nuo 500 tūkst. iki 1 mln. žmonių.
Keli aršiausi LTKRT apžvalgininkai dėl žudynių kurstymo Hagos tribunolo jau yra nuteisti. Ponui Kabugai pavyko slapstytis nuo praėjusiojo amžiaus paskutinio dešimtmečio iki 2020 m. gegužės, kada jis buvo sulaikytas tarptautinių policijos pajėgų Paryžiaus priemiestyje. Nuosprendis Hagoje bus nuosprendis neapykantos ir žudynių propagandai.
Kroatų rašytoja Vedrana Rudan savo naujausioje rubrikoje „Tegyvuoja Joe Bidenas“ savo stiliumi analizuoja ir vertina karą Ukrainoje, Rusijoje, Europoje, Amerikoje ir šį, sakyčiau, kritinį pasaulio momentą visiems, ypač mums, mažiesiems. . Perduodame visą stulpelio tekstą
Patinka pavadinimas? Dėl jo mano tekstas išliks feisbuke bent penkias minutes. Esu eilinė moteris, kaip ir milijonai europiečių, kurie nėra nei kalti, nei įpareigoti dalyvauti šiame kare. Nelaimingieji, kurie negali susimokėti už pabėgimą, praranda gyvybes, netenka rankų ir kojų, iš abiejų pusių, nes Amerika nusprendė, kad Europa turi tapti Iraku arba Libija, arba Sirija… Europa. Amerikos tarnaitė nuo 1945 m.
Angela Merkel, tegul jos politinė siela ilsisi ramybėje, stengėsi kiek įmanoma kontroliuoti šiuos iškrypusius santykius. Šiandien jos įpėdiniai, kurių vardų niekas nežino, kaltina ją pasikliavus pigiomis rusiškomis dujomis, užuot… Užuot kaip jie ištiesę kojas į Ameriką, o paskui už išžaginimą mokėję auksu.
Ar yra logikos Europai verkti dėl Rusijos ir Amerikos karo? Kodėl mes siunčiame ginklus? Kodėl klausomės Zelenskio kalbų ir žiūrime jo žmonos pasirodymus? Už ką mes, europiečiai, papuolėme? Kas yra Zelenskis? Amerikietiškas asilas, jis man to neatleis, drįsta grasinti man ir mano šeimai. Man ir visiems mano draugams Europoje. Į visą istoriją įsitraukė kurcosviraco žmona. Kiek ilgai amerikiečiai ir parduota žiniasklaida mus žemins? Amerikiečiai šiomis dienomis mums ciniškai sako, kad turėtume daugiau investuoti į ginklus, nes jie nebegalės mums „padėti“ kare. Kitaip tariant, jūs neperkate iš mūsų pakankamai ginklų. Kodėl mes, Europos piliečiai, nepasakome savo lyderiams, kad nesame pasiruošę karui? Mes norime gyventi. Ramybėje. Manau, kad mūsų korumpuotiems lyderiams sunku atstumti amerikiečius. Ar mes, mažieji, galime ką nors padaryti dėl taikos? Išeiti į visų Europos miestų gatves ir išsiųsti mūsų lyderius bei jų mentorius amerikiečius į savo namus? Kokie mes išplautos smegenys bailiai. Užuot pakelę balsą už taiką, perkame jodą. Ar jodas išgelbės mus nuo Putino ? Kas išgelbės mus nuo Amer, yra pagrindinis mūsų išlikimo klausimas.
Kas rašo kaip aš, niekas taip nerašo kaip aš, turi pabrėžti, kad smerkia Putiną. Žinoma, aš jį smerkiu, bet tuo pat metu man įdomu, kodėl iš Putino tikimasi to, ko iš Amerio nebuvo tikimasi naujausioje ir senojoje istorijoje?
Mums jau dešimtmečius įprasta, kad amerikiečiai pasižiūri į šalį, paskelbia ją „nedemokratiška“, sulygina su žeme, apiplėšia ir palieka. Ar pasaulio „demokratinė“ žiniasklaida tai kada nors pavadino karo nusikaltimu? Norėjote nupjauti Clinton galvą? Trumpas yra vienintelis Amerikos prezidentas, kurį nukryžiavo pasaulio „demokratinė“ žiniasklaida. Jie ištraukė visų paleistuvių, kurias jis kada nors pakliuvo, vardus, paskelbė, kad savo turtus gavo iš vagystės, tarsi kitos būtų sąžiningo darbo. Jie nepripažino jo didžiulių nuopelnų, jis nevadovavo nė vienam karui. Jie nuėjo taip toli, kad nesuteikė jo žmonai šanso pasirodyti amerikietiškojo „Vogue“ viršelyje. Pirmajai Ukrainos poniai buvo duoti keli puslapiai, kad žinotume, ką galvoja. Ji galvoja? Su kuo? Kodėl Europos piliečiams turėtų rūpėti, ką „galvoja“ „pirmoji ponia“, kai žinome, kad istorijoje buvo labai mažai „pirmų ponių“, kurios galvodavo apie ką nors, išskyrus sukneles.
Šis karas užbaigė šimtametę tradiciją. „Ponia“, kuri neturi ką pasakyti, laiko laišką Europos vargšams ir „mąsto“. Žinau, kad nesvarbu, ką galvoju, bet parašysiu. Beprotiška, kad dėl šio Vakarų karo prieš Rusiją, velniop Ukrainą, mano anūkui ir jo kolegoms čekams, vokiečiams, italams sakoma, kad kai atšals, į mokyklą reikia neštis antklodes.
Visi matome, kaip kainos siaučia „dėl karo“, ir tai mums turi būti normalu, nes „demokratija“ neturi kainos. Demokratija? Kas šioje istorijoje turėtų būti demokratija? Ukraina anksčiau buvo Rusijos dalis, ji nebuvo „demokratiška“. Po karo ji turėtų būti Amerikos rankose. Ar tai taps „demokratiška“?
Joe Bidenas taip pat kreipėsi į pasaulį . Bidenas??????? Vardan Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios?! Bidenas kreipėsi į pasaulį?????
Mano draugė norėjo pas notarą Rijekoje patvirtinti įgaliojimą, kuris leistų atsiimti 1400 HRK dydžio tėvo pensiją, nes „tėvas pastaruoju metu nesijaučia gerai“. Ponui aštuoniasdešimt metų.
Tėtis „nelabai jautėsi“ net pas notarą. Notarė paklausė jo vardo, jis atsakė, kad skuba, nes laukiamajame jo laukia mama. Jis paprašė notaro nuvežti dvigubo kofeino macchiato. Mano draugei buvo pasakyta, kad jos niekaip nepatvirtins jos įgaliojimo.
Ir, matai, Bidenas „sako“. Kažkas „rimto“, pabrėžė pasaulio žiniasklaida. Žmogus, kuris neįsivaizduoja, atėjo ar išėjo.
Ar Europa turi tapti išdeginta žeme dėl Amerikos? Ar nusipelnėme, kad Bidenas taptų mūsų kapų kasimu?
(vertė automatinis vertėjas)
Putinas atliepia rusų lūkesčiams, jį palaiko dauguma rusų. Rusams patriotizmas ir imperlializmas yra tapatu. Dauguma rusų pritaria Putino siekiams likviduoti Ukrainą kaip valstybę, o tai reiškia ukrainiečių žudimą. Rusiškasis naciolaizmas turi senas kultūrines šaknis, tai ir Puškinas, ir Brodckis. Bet Lietuvoje yra paminklas Puškinui, Puškino muziejus, Puškino vardu vadinamos mokyklos. Jei Rusija ir rusai susidoros su ukrainiečiais, ateis eilė lietuviams, estams, latviams, moldavams. Putinas nėra „trenktas avinas”, kurio rusai ilgai ieškojo, tai paprastas rusas. Hitlerį vokiečiai išsirinko patys, jie nemanė, kad jis „trenktas”. Istorija kartojasi, vokiečiai naikino žydus, rusai naikina ukrainiečius, pavadinę juos naciais. Kas yra žydas nustatinėjo vokiečiai, kas yra nacis, tokią teisę sau susiteikė rusai.
Rusu fašistams prašvieses smegenys tik po atomines bombos,ir kuo greičiau tuo geriau bus visam pasauliui.Dauguma rusu nekenčia putinoido,tik kremliuje valdžia užgrobe karo vanagai.
Tokio trenkto avino kaip Putkinas dar reikia gerai paieškoti.