Klaipėdoje pasibaigė edukacinis ekologinis projektas, skirtas Baltijos jūrai ir jos taršos problemoms.

Klaipėdos licėjaus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokiniai šešias savaites pajūryje rinko ir analizavo randamas šiukšles kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais – prof. dr. I. Dailidiene, dr. Arūnu Balčiūnu, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos aplinkosaugos koordinatore A. Kubiliūte bei asociacijos „Žalia banga” pirmininke Dalia Žukiene. Projektas buvo skirtas visiems klaipėdiečiams, mat mokslininkų paskaitos vyko atviroje erdvėje – Klaipėdos miesto paplūdimiuose.

Projekto metu visos vykdytos veiklos buvo pristatytos spalio 14 dieną Klaipėdos jūrų uosto direkcijoje, čia visi projekto dalyviai susitiko su aplinkos ministru Simonu Gentvilu, KVJUD generaliniu direktoriumi Algiu Lataku, uosto kapitonu V. Motiejūnu.

Svarbiausia susitikimo dalis – diskusija „Ar uostas pakankamai atviras jaunimui?” vyko po aplinkosauginio projekto pristatymo ir išvadų bei pasiūlymų pateikimo (su projekto išvadomis galima susipažinti Klaipėdos miesto ūkio ir aplinkos komiteto posėdžio transliacijoje Youtube kanale 2022.10.06).

Diskusijos metu buvo iškelti klausimai: Ar visos bendrojo lavinimo mokyklos turi galimybę susipažinti su uostu, jo vykdomomis veiklomis ir ar galimybė susipažinti su uostui reikalingomis specialybėmis prieinamos visiems Klaipėdos miesto mokiniams, o ne tik su jūrine specifika susijusioms mokykloms? Ar nevertėtų visose uostamiesčio mokyklose jūrinę tematiką (pavyzdžiui, karjeros galimybes uoste) akcentuoti stipriau?

Klaipėdos licėjaus geografijos mokytoja A. Andriulė atkreipė dėmesį, kad vienkartinės akcijos ar ekskursijos neturi ilgalaikio išliekamojo poveikio, o asmenybė ir jos vertybės formuojasi tik tęstinumo metu: „Kokias vertybes diegsime ir idėjas skleisime mūsų jaunajai kartai tokią ateities visuomenę ir turėsime, vienkartiniai projektai kad ir labai svarbūs, jie neturi išliekamojo ryšio, ar nevertėtų būtent Klaipėdos miesto mokykloms sudaryti ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis su KVJUD ar kitomis uosto įmonėmis dėl galimybės mokiniams savanoriauti ir tiesiogiai būti įtrauktiems į uosto veiklas?”

Mokytojai antrino ir į diskusiją įsitraukę mokiniai, kad išties jei mokaisi ne jūrinės pakraipos mokykloje apie uostą žinoma labai mažai, mokiniai net nežino kokias funkcijas atlieka KVJUD, o apie jūrines specialybes – kapitonas, locmanas ar naras – žinių bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose praktiškai nesuteikiama.

Diskusijos išvada – mokytojai patys turi įtraukti mokinius, bet žinant vidutinį mokytojo amžių, jų darbo krūvius tai laiko tiek aplinkosauginiam švietimui , o ypatingai ir jūrinei tematikai praktiškai nelieka. Diskusija užbaigta klausimu „Ar vertėtų uostamiesčio mokykloms bendradarbiauti su uostu stipriau, taip akcentuojant uostamiesčio mokyklų išskirtinumą?”