Jau 2005 metais rusiškojo fašizmo ideologas Vladimiras Putinas aiškino, kad Klaipėda yra nuo neatmenamų laikų pirmapradė (исконная) Rusijos žemė. Tokia „smulkmena”, kad Klaipėda (Memel) 700 metų priklausė germanams, o prieš tai – baltams, ne slavams, kruvinojo diktatoriaus nejaudina. 

Nusišnekėjo vadas, bet jo žodis yra šventas. Todėl tas nusišnekėjimas tapo Rusijos doktrina. Skrupulų neturinti Rusijos propagandos mašina, gaunanti per metus apie 2 milijardus JAV dolerių melagienoms užsienyje skleisti, skiedžia, kad esama galimybės teisiniu keliu susigrąžinti Klaipėdą į Rusijos glėbį. 

„Kur dokumentai, leidžiantys Vilniaus kraštą ar Klaipėdos uostą perduoti Lietuvai? SSRS Aukščiausioji Taryba nėra priėmusi tokio sprendimo. Sukurkime komisiją ir nuspręskime. Grąžinkite Klaipėdą, gražinkite Vilniaus kraštą. Pas juos buvo konstitucija: tik trys miestai – Kaunas, Lietuvos sostinė, Šiauliai, Panevėžys. Va, trys miestai jūsų, visa kitą reikia grąžinti. Tai – mūsų teritorija. Mes ją gavome karo dėka. O Stalinas buvo geras, atidavė. Paėmė iš baltarusių, atsidavė lietuviams. Iš vokiečių paėmė Pomeraniją ir Sileziją ir atidavė lenkams. Jie mus purvais po 50 metų drabsto – ir lenkai, ir lietuviai”, – 2018 metais nuodais spjaudėsi dabar jau miręs Rusijos Dūmos deputatas Vladimiras Žirinovskis, Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis.

Klaipėdos krašto priklausymą Lietuvai Rusijos propaganda sieja su II pasaulinio karo pabaiga, kai buvo nugalėta jį nuo Lietuvos 1939-ųjų kovą atplėšusi nacistinė Vokietija. 2014 metais Rusijos kariškiams tyliai įžengus į Ukrainos Krymą, Lietuvoje veikianti viešoji įstaiga „Būkime vieningi“ viešai pasidalijo portalo „avaaz.org“ paskelbta peticija, kuria rusiškai kreipiamasi į rusakalbius mūsų šalies gyventojus, raginant reikalauti, kad Klaipėda būtų prijungta prie Rusijos.

O kur dokumentai, kad Klaipėda yra Rusijos? Kad tokių dokumentų nėra, patvirtino ir pats V. Žirinovskis sakydamas, kad „mes ją gavome karo dėka”. Ir nei viename tarptautiniame teisme Rusija neturėtų jokių dokumentų, įrodančių jos teises į Klaipėdą bei jos kraštą. Jeigu tokie teisiniai dokumentai ir argumentai egzistuotų, Rusija jau seniai būtų pradėjusi bylinėtis.

Juolab kad Rusijos prezidentas dar 2005 metais, spaudos konferencijos metu atsakydamas į Latvijos žurnalistės klausimą, patvirtino, kad 1989 metais „juo ant balto buvo parašyta”, jog Rusijos liaudies deputatų suvažiavimas smerkia Ribentropo ir Molotovo paktą ir laiko jį juridiškai negaliojančiu.

Esą tas aktas neatspindėjo sovietų liaudies nuomonės, o buvo asmeninis Hitlerio ir Stalino reikalas. „Ar jūs norite, kad mes tai kartotume kasmet”, – retoriškai tuomet klausė V. Putinas. Ir pasakė, kad „tas klausimas uždarytas. Viskas (все). Daugiau prie to klausimo nesugrįšime”.

Tačiau sugrįžo. Iškart po to, kai įvedė kariuomenę į Krymą ir atplėšė jį nuo Ukrainos. O jau kai šių metų vasarį pradėta žudyti ukrainiečių vaikus, senelius, visus gyventojus, bombarduoti jų miestus ir kaimus, savo kruvinąjį fiurerį šlovinanti Rusijos propaganda praplyšo rėkti, jog siekiama susigrąžinti visas senąsias (исконные) savo žemes.

Molotovo – Ribentropo paktas yra 1939 rugpjūčio 23 dieną SSRS ir Vokietijos pasirašyta tarpusavio nepuolimo sutartis. Jos slaptais protokolais Stalinas ir Hitleris pasidalino Vidurio bei Rytų Europą. O 1939 m. rugsėjo 28 dieną, jau vykstant II Pasauliniam karui, Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Buvo ir bendras paradas Breste, dabartinėje Baltarusijoje. 

1939 m. kovo 23 dieną Adolfui Hitleriui pareikalavus, Klaipėdos kraštas buvo perduotas Trečiajam Reichui. Sovietai į tą kraštą įžengė tik 1945 m. sausio 28 d. ir neturėjo jokio teisinio pagrindo jame pasilikti. Tačiau liko. Okupanto teisėmis. Plėšė, žudė, trėmė. Dabar vėl norėtų tai daryti. Ir akiplėšiškai meluoja, kad Klaipėdą gali susigrąžinti teisiniu keliu. 

Rusijos propaganda savo naratyvuose Karaliaučių, kurį užgrobę sovietai pervadino Kaliningradu, priskiria savo karo grobiui. Ji, kaip buvo įprasta viduramžiais, didžiuojasi karo grobiais. O dėl Klaipėdos krašto propagandistai painiojasi (tipiška rusiška netvarka): vieną dieną teigia, kad tai yra teisėtas karo grobis, kitą – kad yra dokumentai, suteikiantys Rusijai teisę į šį kraštą. Ir dar, kad tai yra исконнaя Rusijos žemė.

Karo grobis, deja, yra autoritarinės Putino Rusijos mentaliteto dalis. 

Per pastarąjį dešimtmetį Putino Rusija užgrobė dalį Gruzijos, Ukrainos. Ukrainą plėšia, su pasibaisėtinu entuziazmu žudo jos žmones. Ir šiepia dantis tiek į Baltijos šalis, tiek į visą postsocialistinį pasaulį. Nesugebėdama puoselėti bendražmogiškųjų vertybiųб ji mobilizuoja savo žmonių gyvuliškus instinktus ir sako: eikite, jėga imkite ir plėškite visą pasaulį. Jis yra teisėtas jūsų grobis!

Kad pasaulis nūdienos Rusijos agresijoje nemato nei prasmės, nei teisinio pagrindo, byloja tai, jog šią savaitę Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 143 valstybių balsais pasmerkė Rusijos įvykdytą okupuotų Ukrainos sričių aneksiją. O Rusiją palaikė tik ji pati ir keturios, nieko bendra su demokratija neturinčios valstybės – Sirija, Nikaragva, Šiaurės Korėja ir Baltarusija.

Lietuvos istorikai akcentuoja, kad juridinis Klaipėdos krašto priklausomybės pagrindas yra 1923 ir 1924 m. Ambasadorių konferencijos spendimai, kuriuo 1924-aisiais Klaipėdos kraštas buvo perduotas valdyti Lietuvai. Kitokių tarptautinių teisės aktų, bylojančių apie kieno nors teises į Klaipėdą, nėra.

Dr. Dainius Žalimas, buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, dar 2010 m. parašytoje publikacijoje akcentavo, kad sąjungininkai ir visa tarptautinė bendrija teisėtomis laikė Vokietijos sienas, buvusias 1937 m. gruodžio 31 dienai, t. y., iki 1938 metų, kai nacių Vokietija pradėjo agresiją prieš kitas valstybes.

„Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Vokietijos Federacinė Respublika nereiškė ir nereiškia jokių pretenzijų Lietuvos Respublikai dėl Klaipėdos krašto. Kitaip ir negali būti, nes tai reikštų 1939 metais nacių įvykdytos agresijos prieš Lietuvos valstybę teisėtumo pripažinimą. Tuo tarpu savą ir, kaip minėta, tarptautinės teisės požiūriu absurdišką interpretaciją mėgina primesti Rusija, kuriai teisės požiūriu Klaipėdos kraštas apskritai niekada nepriklausė”, – teigia D. Žalimas.