Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos mokslininkai tarėsi, kaip apsaugoti ir atkurti vandens biologinę įvairovę ir ekosistemas. Konferencijoje Klaipėdoje buvo pristatytos ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) paramos ilgalaikiam žuvų išteklių atkūrimui Lietuvoje galimybės.

Didžiausias dėmesys skiriamas saugomų vertingų žuvų – aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimui Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse. Šios rūšies žuvų išteklių išsaugojimu susirūpinta tarptautiniu mastu.

Siekiant prisidėti prie vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo, numatoma remti išsaugojimo priemonių, skirtų ilgalaikiam žuvų išteklių atkūrimui, įgyvendinimo veiksmus:

• susijusius su tiesioginiu žuvų išteklių atkūrimu (kai tai ES teisės akte aiškiai numatyta kaip reintrodukcijos priemonė arba kitos išsaugojimo priemonės arba eksperimentinio išteklių atkūrimo atveju);
• reikiamų atkurti žuvų išteklių žuvivaisai skirtos infrastruktūros įrengimas ir / ar atnaujinimas (remtini veiksmai neapima užtvankų upėse šalinimo ir arba žuvitakių ir nerštaviečių įrengimo);
• skirtus žinių, kuriomis prisidedama prie efektyvesnio žuvų išteklių atkūrimo, gerinimui (reikalingų įžuvinimo arba žuvų rūšies išteklių atkūrimo planams rengti, įgyvendinimo efektyvumui stebėti).

Iš viso šioms veikloms numatoma skirti apie 3,9 mln. Eur viešosios paramos.

Įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. programą iš viso numatoma paskirstyti per 87,4 mln. Eur EJRŽAF ir Lietuvos biudžeto paramos.

Parama bus teikiama gamybinėms investicijoms žuvininkystės sektoriuose, sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose sudarymui ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimui, taip pat prisidės prie Bendrosios žuvininkystės politikos ir naujojo Europos Sąjungos Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.

Pranešti klaidą