Klaipėdos apygardos prokuratūra antradienį pranešė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimo piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, papirkimo ir stambaus masto sukčiavimo bei dokumentų klastojimo. Įtariama, kad iš Valstybinės ligonių kasos per dvejus metus galėjo būti apgaule įgyta daugiau kaip 350 tūkst. eurų išrašant nepagrįstus receptus šlapiuojančioms žaizdoms skirtiems pleistrams.

Šiuo metu įtarimai jau pareikšti 10-čiai asmenų: VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikos gydytojai, farmacijos bendrovės atstovui ir aštuoniems pacientams, kurie davė kyšius. Tiriant šią bylą taip pat gauta informacijos apie galimą gydytojų kyšininkavimą, tiriama daugiau kaip 10 atvejų, kai gydytojai galėjo gauti kyšius iš pacientų. Ar įtariamieji pripažįsta kaltę, neatskleidžiama. 

Uostamiestyje atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis, Klaipėdos miesto poliklinikoje dirbanti šeimos gydytoja, veikdama kartu su farmacijos vadybininku, ilgiau nei dvejus metus klastojo duomenis apie pacientams išrašomus bei kompensuojamus pleistrus, kurių viena dėžutė kainuoja apie 160 eurų.

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Dainius Rimkus antradienį surengtos spaudos konferencijos metu detalizavo sukčiavimo schemą.

„Šeimos gydytojas kartu su vienos farmacijos įstaigos vadybininku išrašydavo receptus be pagrindo arba fiktyvius. Tik išrašius receptą, vadybininkas iš karto paskambindavo arba pranešdavo kitokiais būdais vienos Klaipėdos vaistinės direktorei, kuri gaudavo duomenis apie pacientą ir vaistininkė iškart išrašydavo pardavimą ir pateikdavo duomenis e.sveikatos sistemoje”, – teigė jis. 

Pasak pareigūno, pleistrai buvo šimtu procentu kompensuojami, tad pinigų į vaistinės kasą įnešti nereikėjo, o asmuo net nežinodavo apie tokį receptą. Vaistinė savo ruožtu mėnesio gale pateikdavo duomenis Ligonių kasoms ir gaudavo iš jų pervedimus. 

„Taip pat tyrimo metu gauta duomenų, kad pacientams medicininės priemonės jau buvo nereikalingos, tačiau receptai joms vis dar buvo išrašomi“ , – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis.

Skaičiuojama, kad tarp recepto išrašymo ir atsiėmimo praeidavo vos keletas minučių, nors būdavo pažymima, kad tvarsčius neva atsiėmė asmenys, gyvenantys Šilutėje ar Kretingoje. Apklausų metu didžioji pacientų dalis nurodė, kad net nežino tokios vaistinės ir jos buvimo vietos. FNTT surinkti duomenys rodo, kad šios mažos vaistinės 80 proc. metinių pardavimų sudarė už šiuos tvarsčius gautos kompensacijos iš Valstybinė ligonių kasos.

Kratos vaistinėje metu buvo rastos ir paimtos 289 pakuotės pleistrų. Bendra už juos kompensuojama suma gali siekti per 45 tūkst. eurų. Šie rasti tvarsčiai-pleistrai buvo įforminti kaip parduoti ir išduoti pacientams, o vaistinėje buvo laikomi kaip neapskaitytos prekės.

Gydytojai ir farmacijos atstovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nustatytais asmenimis, farmacijos atstovui taip pat skirtas 10 tūkst. eurų užstatas.

Žydrūnas Krampalcas, STT Klaipėdos valdybos viršininkas, teigė, kad gali didėti ir valstybei padaryta žala, ir įtariamųjų skaičius, ir kyšininkavimo apimtys. 

Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Loreta Venckienė, anot prokuroro, apklausta tik kaip liudytoja. Ji į „Atviros Klaipėdos” skambutį neatsiliepė. 

D. Blinstrubis ragina gyventojus būti atidžiais ir peržiūrėti elektroninės sveikatos sistemos duomenis, paskirtus vaistus, o kilus įtarimų, jog asmuo nesikreipė į sveikatos įstaigą, informuoti atitinkamas tarnybas.