Kaip gimė Klaipėdos idėja?

Istorinės Klaipėdos pėdos, Svarbu

Dovilė Ringis
2022-10-21

Komentarų: 1

Klaipėda, kitų dabartinės Lietuvos miestų kontekste, išsiskiria savo unikalia įkūrimo istorija.

1252 metais įsteigtas miestas – ne tik seniausias, bet ir pirmas dabartinės Lietuvos teritorijoje gavo miesto savivaldos teises.

Interesą Dangės upės žiotyse, Pilsoto žemėje pastatyti Memelburgo (Klaipėdos) pilį ir prie jos po dvejų metų steigti miestą interesą rodė dvi pusės – Vokiečių ordinas ir Kuršo vyskupas. Steigėjai tikėjosi, kad strategiškai patogioje vietoje atsiradęs naujas miestas klestės kaip regiono prekybos ir religijos centras.

Vokiečių ordinas planavo, kad tai taps jungtimi tarp Prūsijos ir Livonijos žemių, taip pat strateguota, kad įsikūrus čia, bus įgyvendintas planas apkrikštyti žemaičius. Kuršo vyskupas svajojo įgyvendinti metropolijos idėją ir šioje vietoje įkurti vyskupijos centrą.

Buvo ir kitas – prekybinis interesas. Vokiečių pirkliai tikėjosi, kad įsteigus miestą, pavyks Nemunu kontroliuoti prekybą.

Kaip dėliojosi Klaipėdos miesto įkūrimo mozaika, kaip pavyko suderinti interesus, kurioje vietoje buvo pastatyta pirmoji miesto pilis – apie tai laidoje kalba Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Dr. Vasilijus Safronovas, Mаžosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius doc. dr. Jonas Genys ir archeologas, Klaipėdos universiteto rektorius emeritas prof. habil. dr. Vladas Žulkus.

Projektas „Istorinės KlaiPĖDOS PĖDOS“ iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.

1 Comment

  1. ASD

    Labai įdomus video, tik vėl – trūksta vizualikos. Būtų buvę labai įdomu pamatyti pvz senųjų Dangės vagų persidengimą ant dabartinio Klaipėdos žemėlapio, pirmosios medinės pilies vietos pavaizdavimą, po to jau dabartinės. Parodyti senuosius žemėlapius, kur buvo Kuršas, kur ordinas, kur žemaičiai ir panašiai. Manau tokie dalykai padarytų visą epizodą daug kartų įdomesniu. Dabar kai kalba apie kažko buvimą „pietinėje pusėje”, tai labai sunku įsivaizduoti iš karto, kur čia kas buvo. Tad gaunasi, kad epizodas padarytas toks jausmas iš wikipedia ištrauktais duomenimis, bet nepadirbėta kiek stipriau…

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Mums rašo

Imanuelio Kanto vardo ir filosofinio palikimo renesansas Klaipėdoje

Pirmadienį, balandžio 22-ąją, sukanka 300 metų nuo filosofo Imanuelio Kanto gimimo. Filosofo atradimai prilyginami Koperniko heliocentrinės Saulės sistemos atradimui XV ...
2024-04-22
Skaityti daugiau

Kultūra

300 metų sulaukęs Imanuelis Kantas kviečia į svečius pas Herkų Kantą

Balandžio 22-ąją sukanka 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Imanuelio Kanto – gimimo. Kad ši data ...
2024-04-16
Skaityti daugiau

Svarbu, Unikali urbanistinė istorija

Piliavietės grįžimas miestui: istorija jau siekia pusšimtį metų

Vienas iš ryškiausių sovietmečio urbanistinių Klaipėdos pokyčių – miesto gimimo vieta, kurioje iki XVIII a. pabaigos stovėjo pilis, tapo uždara ...
2024-04-05
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This