Klaipėdoje vykusio inovatyviai akvakultūrai dedikuoto forumo metu savo patirtimi dalinosi šamų, upėtakių, arktinių palijų akvakultūros ūkių atstovai, skirta dėmesio ir jūržolių auginimo tematikai.

Forumo dalyviams buvo pristatytas atžalinės Klaipėdos universiteto įmonės sukurtas inovatyvus krevečių auginimui skirtos talpos sprendimas, kurį tikimasi patentuoti ir komercializuoti. Laboratorinėmis sąlygomis jau sėkmingai ištestuotas prototipas su automatizuota valdymo sistema, o dabar komanda yra užsibrėžusi tikslą pagaminti komercinio dydžio trijų lygių 235 kub. m talpas, kurių skersmuo siektų 10 metrų, o aukštis – 3 metrus. Manoma, kad jose krevetes būtų galima auginti 10 kg/m3 tankiu, įgyvendinant per metus tris ciklus, kurių metu būtų užauginama 7 000 kg produkcijos.

Forumo dalyviai pasidalijo susirūpinimu dėl pastaruoju metu stipriai išaugusių energetikos ir žaliavų kainų. Akvakultūros flagmanai intensyviai ieško išeičių iš susidariusios situacijos – siekiama kuo daugiau procesų automatizuoti, taip pat tikimasi, jog įveiklinus geoterminius resursus, kurių turi ir Klaipėda, būtų galima sumažinti reikiamos vandens temperatūros palaikymui RAS sistemose skiriamus kaštus. Plėtojant jūrinę recirkuliacinę akvakultūrą, taip pat dideli kaštai reikalingi dirbtinio jūrinio vandens ruošimui naudojant druską. Mokslo ir verslo žvilgsniai čia vėlgi krypsta į galimybes efektyviai išnaudoti druskomis turtingus geoterminius resursus – manoma, kad juos pasitelkus galima sukurti technologijas, atpiginančias galutinį produktą.