Klaipėdos apylinkės teismas pagaliau paskelbė nuosprendį dar 2020-ųjų sausį pradėtoje nagrinėti garsiojoje byloje dėl 22-iejų manekenės Dovilės Didžiūnaitytės žūties aplinkybių.

Uždaruose posėdžiuose nagrinėtoje byloje medikas Aivaras Miltenis kaltintas išžaginimu, o žinomas prodiuseris Ričardas Pinikas – neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, poveikiu liudytojui bei fizinio skausmo sukėlimu.

Bylą išnagrinėjęs teisėjas Svajūnas Bliudsukis penktadienį paskelbė, kad abiems kaltinamiesiems skiriama 2 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

R. Pinikas buvo pripažintas kaltu tik dėl narkotinių medžiagų platinimo arba pardavimo, o A. Miltenis, dėl sveikatos priežasčių neatvykęs išklausyti nuosprendžio, nuteistas už išžaginimą.

Prokurorė Diana Baltrūnaitė-Petkevičienė abiem kaltinamiesiems buvo prašiusi skirti realią trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Manekenės mama byloje reiškė 200 tūkst. eurų neturtinės bei 2050 eurų turtinės žalos ieškinį, tačiau jis buvo paliktas nenagrinėtas, tačiau žuvusios manekenės mamai buvo priteista dalis jai patirtų teisinės pagalbos išlaidų – po 3000 eurų.

Abiejų kaltinamųjų gynėjai teigė, jog neabejotinai skųs tokį nuosprendį, o prokuratūra dar pirmiausiai nori su juo susipažinti.

Teisėjo kritika tyrėjams

2017 m. lapkritį iš viešbučio „Amberton Klaipėda” 14-ojo aukšto iškritusios merginos kūne buvo aptikta narkotikų pėdsakų – kokaino bei vadinamojo prievartavimo narkotiko oksiko.

Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl daugiau nusikaltimų – taip pat ir dėl sukurstymo nusižudyti ar privedimo prie savižudybės, prekybos žmonėmis ir nužudymo, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą – tačiau baudžiamasis procesas dėl šių straipsnių buvo nutrauktas. Šį sprendimą skundė merginos artimųjų advokatas Gintaras Černiauskas, jo skundus nagrinėjo aukštesnysis prokuroras, Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismai, tačiau visi jie skundus atmetė.

Komentarą po nuosprendžio paskelbimo žiniasklaidai teikęs teisėjas S. Bliudsukis pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo kokybė buvo prasta.

„Ikiteisminio tyrimo trūkumus buvo bandoma pašalinti nagrinėjimo metu apklausiant papildomus liudytojus. Ženkliai pavėluotai išreikalauti vaizdo kamerų įrašai iš viešbučio apsaugos kamerų. Įvykis įvyko 2017 metų lapkričio 20-ąją, vaizdo kamerų medžiaga gauta gruodžio 4-ąją, pradėta apžiūrėti gruodžio 6-ąją. Juose matyti neadekvatus kaltinamojo elgesys po įvykio, skubotas pasišalinimas iš įvykio vietos, kažkokie tai daiktai, nešuliai surinkti, drabužiai, rūbai susukti išnešami, bėgimas. Tai iškart leido vertinti, kad yra kažkas neadekvataus elgesy. Nenustatinėti įvykio metu dalyvavę asmenys, nors pareigūnai turėjo pakankamai duomenų apie pasišalinusį iš įvykio vietos vieną iš įtariamųjų, vėliau tapusį kaltinamuoju. Tas pasišalinęs asmuo nustatytas tik po trijų dienų ir apklaustas. Nenustatinėtas apsvaigimas įvykio vietoje buvusio, dalyvavusio, betarpiškai susijusio kaltinamojo netgi girtumas nepatikrintas. Galimas apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų atliktas tik po 16-18 dienų – po tiek laiko net jokių žymių kraujyje, šlapime nebebuvo, bet vis dar buvo galimybės kitais specialiais moksliniais tyrimais nustatyti. Tik reikėjo pasikonsultuoti su specialistais, ar įmanomi tokie tyrimai. Mirties priežasties nustatymui nebuvo net suformuotas nurodymas nustatyti, ar turėjo lytinių santykių. Ekspertas savo iniciatyva paėmė tepinėlį iš žuvusios organizmo terpių ir tik to dėka atsirado kaltinimas išžaginimu. Jei ne eksperto nuovoka, patirtis darbo šiose srityse, neturėtume ir 149 straipsnio pirmos dalies. Nebuvo keliamos smurtinės mirties versijos, nes citata: „nebuvo grumtynių požymių”. Skamba neprofesionaliai”, – dėstė teisėjas.

Ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. Tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai.

„Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas intensyviai, dėmesingai tikrinant visas šio tragiško įvykio versijas”, – savo ruožtu pranešime spaudai tikina prokuratūra.

„Byla buvo fabrikuojama”

„Mano klientas yra nekaltas visiškai. Iš dalies esame patenkinti, nes dėl dviejų veikų yra visiškai išteisintas, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Taip ir turėjo būti. O dėl narkotinių medžiagų platinimo tai mes šitą dalį skųsime. <…> Mes supratome, kad byla buvo tiesiog fabrikuojama, kaltinimai buvo pateikti patiriant visuomenės ir, atsiprašau, jūsų, žiniasklaidos spaudimą. Įrodymų tiesioginių byloje nėra visiškai jokių”, – sakė Julija Manako-Galminė, R. Piniko advokatė.

Pats R. Pinikas tikino, kad visi jam pareikšti kaltinimai buvo paremti tik A. Miltenio parodymais, kuriuos jis davė dar būdamas tik liudytoju, o tapęs kaltinamuoju juos atsiėmė.

„Taip, atsitiko labai didelė tragedija, bet žinokit man labai sunku kalbėti. Aš labai sunkiai išgyvenu visą šitą reikalą. Aš penki metai gyvenu didelį košmarą. Norėčiau pailsėti. <…> Aš ne monstras koks esu”, – teigė R. Pinikas, tikinęs, jog rašė laišką žuvusios mamai.

„Man patiko, kad teismas atsižvelgė į mūsų kolega baigiamosiose kalbose nurodytus tam tikrus motyvus. Iš keturių nusikalstamų veikų kaltinamiesiems liko dvi. Civilinis ieškinys 200 000 eurų neturtinė ir keli tūkstančiai neturtinės žalos yra paliktas nenagrinėtu. <…> Kas liečia nuteisimą ir vieno ir kito, mano asmenine nuomone, teismas vadovavosi ne įrodymais, o prielaidom. Prielaidos maždaug tokios: kadangi mergina yra šiek tiek apsvaigusi nuo alkoholio, ji nesupranta, ką su ja daro ir negali pasipriešinti. Teisiškai kalbant, reikia išskirti nesupranta ir negali pasipriešinti, nes nesuprantantis negali pasipriešinti, ar supranta, bet negali pasipriešinti. Bet kada, kai mergina, moteris yra neblaivi ir tas neblaivumas viršija pusantros promilės, reiškia ji nesupranta, ką daro ir negali pasipriešinti, bet koks lytinis aktas su tokio apsvaigimo moterimi jau yra išžaginimas”, – komentavo Henrikas Mackevičius, patikinęs, kad tikrai skųs šį pirmos instancijos nuosprendį.

Anot jo, vieno iš ekspertų išvada buvo grįsta vonios kambarių įrengimui skirtame interneto tinklalapyje paskelbtu teiginiu, jog kokaino ir alkoholio kombinacija yra labai pavojingas dalykas.

KOMENTARAS

Svajūnas Bliudsukis, teisėjas

Byla dėl išžaginimo, nusikaltimo objektas būtent seksualinio apsisprendimo laisvė, viena iš veikų, byloje buvo kalbama daug apie žuvusios privatų gyvenimą, ligos istorijas, šeimą, draugus, įpročius, darbą ir visos tos aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė asmens duomenis, privatų gyvenimą, dėl to byla buvo nagrinėjama neviešai. Mažų mažiausiai nepagarbiai skamba vieno iš atstovų kaltinimai teismui, kad dangstomasi neviešumo apsauga. Žuvusiojo asmens privatus gyvenimas turi būti gerbiamas.

Bylos nagrinėjimo trukmę lėmė jos apimtis – 31 tomas. Karantino apribojimai trukdė mums bylos nagrinėjimą. Nagrinėjant bylą neviešai proceso dalyviai kategoriškai nesutiko su nagrinėjimu nuotoliniais posėdžiais, nes neva tai baiminamasi, kad kažkas gali perimti tą vaizdo konferenciją, kažkas stebėti iš už nugaros. Teismas atsižvelgė, neorganizavo konferencijų. Taip pat didelis advokato užimtumas, buvo sunku susiderinti proceso eigą. Ligos byloje, daugelis proceso dalyvių sirgo. Buvo piktnaudžiavimo atvejų, už ką net baudos skirtos už neatvykimą į teismą. Buvo nepagrįstų skundų ir nušalinimų teismui.

Nustatyta žuvusiosios organizmo terpėse narkotinės medžiagos – kokainas, oksibutiratas, žargonu vadinamas jaunimo oksiku, ir alkoholis. Narkotinių medžiagų skilimo antriniai produktai rodė, kad narkotinės medžiagos pavartotos ne tik prieš įvykį, ne tik vienkartinis trumpalaikis, bet ir kelių dienų bėgyje.

Viešojoje erdvė buvo daug spekuliacijų, diskusijų, galimas tyčinis apsvaiginimas, nugirdymas. Tikslinis klausimas buvo užduotas ekspertei toksikologei, ar apskritai yra tokia galimybė, kad buvo įpilta į kokį gėrimą ar maistą, kategoriškai paneigė, nes viena iš narkotinių medžiagų apsvaigimo poveikį duota tiktai, kai patenkama per gleivinę uostant. Prievarta duot suuostyti turbūt sunkiai įsivaizduojama. Be to, kita bylos medžiaga patvirtina, kad ne pirmas kartas svaiginimosi buvo, kad kartkartėmis pabandydavo, papiktnaudžiaudavo.

Išžaginimas kaip nusikalstama veika gali būti padaroma panaudojant fizinę prievartą, grasinant panaudoti fizinę prievartą, kitaip atimant galimybę priešintis arba pasinaudojant bejėgiška asmens būkle. Šitoje byloje buvo konstatuotas pasinaudojimas bejėgiška būkle. Ją įtakojo apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio. Remtasi eksperto išvadomis, kad būnant tokios būklės asmens valia, supratimas ir suvokimas buvo pažeisti.

Byloje buvo tokie duomenys lyg ir suduota į veidą, bet panaudota kontekste lyg ir žadinant. Šiam nusikaltimui konstatuoti neužtenka smūgio sudavimo, būtinos ir pasekmės – nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinio skausmo sukėlimas. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių skausmo sukėlimą. Buvo peržiūrimi vaizdo įrašai iš koridoriaus stebėjimo kamerų iškart po įvykio, buvo matyti tik didelis apsvaigimas, svirduliavimas, atsitrenkimas į staktą kelis kartus nukentėjusiosios.

Teismas konstatavo, kad apklausiant vieną iš kaltinamųjų, tuo metu liudytoją, buvo netinkamai nustatyta jo procesinė padėtis – pareigūnai tuo metu jau turėjo pakankamai duomenų apie tai, kad jis daugiau negu liudytojas, susijęs betarpiškai su nusikalstama veika, pasišalinęs iš įvykio vietos. Teismas vertino, kad dėl neteisingos procesinės padėties parinkimo negalima konstatuoti, kad jis buvo liudytojas. Ir, be to, buvo kitų prieštaravimų. Pats asmuo, kurio atžvilgiu neva buvo daromas poveikis, inicijavo tą susitikimą, ieškojo ryšių. Atitinkamai kilo abejonės ir dėl jo parodymų patikimumo.

Abu kaltinamieji pripažinti padarę po sunkų nusikaltimą. Teismas nenustatė kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų spręsti švelnesnės nei įstatymo numatytos bausmės skyrimo, bausmės dydis parinktas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis, arčiau minimalios ribos.

Civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti už nužudymą, netektį, gyvybės atėmimą. Kaltinimai su tuo nesusiję. Negali būti net ir vertinant civilinį ieškinį keliamos prielaidos, ryšiai, sąsajos, kurios leistų spekuliuoti kažkokiais kitokiais kaltinimais nei pareikšti byloje. Nukentėjusieji turi teisę reikšti šį reikalavimą civilinio proceso tvarka, kur galimas ir tikėtinumo vertinimas.

Įdomi detalė, kad nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos sudarė gerokai daugiau nei teisėjo atlyginimas per tuos du metus gautas. Tokia detalė parodo atitinkamą proporcingumą tų išlaidų. Teismas konstatavo, kad neproporcingos tos išlaidos ir mažino jas – priteisė iš abiejų po tris tūkstančius.

Faktinės aplinkybės yra tokios, kad įvyko ginčas, buvo galimi seksualiniai santykiai su kitu įtariamuoju, konfliktinė situacija, kurios eigoje nukentėjusioji išėjo į priešais esantį balkoną ir nebegrįžo iš to balkono. Iš vaizdo įrašo peržiūros matyti, kad nukentėjusioji išeina į balkoną, kaltinamasis paskui ją išeina berods po 40 sekundžių. Nuo pasirodymo prie vaizdo kamerų po penkių sekundžių pradeda šaukti, kad iškrito ar iššoko. Ar penkių sekundžių būtų užtekę padaryti kažką? Tikrai nemanau.