AB „Klaipėdos energijos” valdybos sprendimu lapkritį uostamiesčiui ir Gargždams tiekiama centralizuota šiluma bus pigesnė nei spalį. Paskutinį kartą tokia tendencija Klaipėdoje buvo fiksuota 2016-aisiais, o visus po to sekusius penkerius metus lapkritį šiluma būdavo brangesnė nei pirmąjį rudens mėnesį.

Lapkričiui nustatytas tarifas – 8,59 ct/kWh – yra 14,6 proc. mažesnis nei galiojęs spalį, kai šildytasi tik kelias dienas (Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šildymas uostamiestyje pradėtas nuo trečiadienio, spalio 26-osios). Gerai jis atrodo ir tarp didžiųjų miestų – Klaipėda nusileidžia tik Šiauliams.

Tačiau palyginus su praėjusių metų lapkričiu šiluma Klaipėdoje bus net 62 proc. brangesnė. Per metus tarp didžiųjų miestų šiluma labiausiai pabrango Kaune – net 123 proc. Panevėžyje tarifas išaugo 87,8 proc., Šiauliuose – 57,7 proc., o sostinėje – tik 33,7 proc.

Pasak „Klaipėdos energijos”, šilumos pigimą lyginant su spaliu nulėmė atpigusios dujos. Tuo metu nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) ir toliau brangina savo pagaminamą energiją.

Brangiausia tarp tokių uostamiesčio gamintojų šiluma yra iš pačios „Klaipėdos energijos” biokuro katilų – ji per metus pabrango nuo 3,25 iki 6,94 ct/kWh. Kartais ją brangino ir „Pramonės energija“ (nuo 2,94 iki 6,84 ct/kWh), „Klaipėdos baldai“ (nuo 2,09 iki 5,49 ct/kWh) bei „Klaipėdos mediena” (nuo 2,15 iki 4,3 ct/kWh). Tuo metu didžioji dalis atliekas deginančios įmonės „Gren Klaipėda” šilumos per metus buvo pabranginta 60 proc. – nuo 2,64 iki 4,24 ct/kWh. Beveik ketvirtadalį savo šilumos ši įmonė parduos už didesnį – 4,8 ct/kWh – tarifą.

Anot „Klaipėdos energijos” lyginant su praėjusiu šildymo sezonu centralizuotam šildymui naudojamo kuro kainos šį lapkritį išlieka aukštos: per metus gamtinės dujos brango 59%, biokuras – 197,6%, o superkama šiluma vidutiniškai 79,3%.