Nors pagal galiojančius teisės aktus vienerioms kapinėms skiriamas plotas negali viršyti 40 hektarų, šiuo metu didžiausios uostamiesčio Lėbartų kapinės jau užima apie 60 hektarų. Jose yra 34 725 kapavietės, kuriose palaidota daugiau nei 75 tūkst. mirusiųjų.

Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu parengtos net trys kapinių plėtros galimybių studijos ir visos kalba apie tai, jog Lėbartų kapinėse esamų plotų naujoms kapavietėms turėjo užtekti tik iki šių metų pabaigos, tačiau iki šiol čia vis dar laidojami ir, tikėtina, po naujųjų toliau bus laidojami mirusieji.

Tiesa, kapinėse pastačius kolumbariumą, kuriame jau irgi nebėra laisvų vietų, paskutiniu metu šiek tiek sumažėjo užimamų naujų žemės plotų, tačiau grėsmė, jog artimiausiu metu čia laidoti išvis nebebus leidžiama, yra reali.

Tuo metu Joniškės kapinėse naujų vietų laidojimui jau seniai nebėra, čia galima laidoti tik į šeimos kapą. Joniškės kapinėse yra 10 100 kapų, juose palaidota apie 29 tūkst. velionių.

Tad Klaipėdos savivaldybė jau keletą metų intensyviai ieško naujos vietos kapinėms, bet kol kas – nesėkmingai, nes nepavyksta susitarti su aplinkinių rajonų politikais: naujos kapinės gali atsirasti tik Klaipėdos arba Kretingos rajonų teritorijose, nes mieste laisvo ploto nėra.

Šiuo metu galutinį sprendimą dėl naujų kapinių vietos turi priimti Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Geriausia vieta kapinėms paskutiniosios galimybių studijos rengėjai yra nurodę rajonui priklausančią Glaudėnų gyvenvietę, nors kartu minimos ir dar dvi vietos, esančios netoli Kretingalės.

Visgi, pasak Klaipėdos vicemero Arūno Barbšio, Glaudėnai yra arčiausiai Klaipėdos ir ši vieta miestiečiams būtų patogiausia.

„Yra Klaipėdos rajono tarybos sudaryta darbo grupė, jie dar nori papildomos informacijos, mes buvome prašę, kad mus pakviestų irgi į tos darbo grupės posėdį tam, kad išeiti į Tarybos sprendimą”, – kol kas vis dar rajono politiniame lygyje įstrigusią esamą situaciją dėl kapinių parinkimo vietos komentavo A. Barbšys.

Jo teigimu, jei galiausiai būtų pritarta Glaudėnams, ši vieta iš Klaipėdos miesto savivaldybės pareikalautų nemažai papildomų investicijų, tačiau miestiečiams, pasak vicemero, čia „būtų patogesnis privažiavimas, atvykimas ir kapų lankymas”.

Naujų kapaviečių poreikį šiek tiek mažina ir pastaruoju metu vis labiau šalyje populiarėjančios kremavimo paslaugos, kai artimųjų palaikus urnose galima laikyti ne tik kolumbariumuose, bet ir laidoti šalia jau esamų artimųjų tose kapavietėse, kuriose tradicinį laidojimą draudžia higienos normos.

Be to, Seimo sprendimu, jau nuo lapkričio 1 d. mirusiųjų pelenus galima barstyti Baltijos jūroje ne arčiau nei 5 km nuo kranto, taip pat upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ir pliažus.

Kad kremavimas tampa vis populiaresnis, rodo ir šią vasarą šalia Lėbartų veiklą pradėję net du krematoriumai.

Palmiros Mart nuotr.

Šiltą, tačiau apniukusią lapkričio 1-ąją, Visų šventųjų dieną, kai lietuviai tradiciškai lanko artimųjų kapus, Lėbartų kapinėse lankytojų netrūko. Prieš 14 val. automobilių stovėjimo aikštelėse sunkiai buvo galima rasti laisvą vietą, tuo metu kas kelias minutes ten atgal zujantys ilgieji 11-tukai perpildyti nebuvo, o kai kurie važiavo net pustuščiai.

Pasak prie pagrindinio įėjimo gėlėmis ir kapų puokštėmis prekiaujančios moters, ne ką mažiau lankytojų buvo ir savaitgalį, ir net pirmadienį. Už vieną chrizantemos su keliais žiedais šakelę ji prašė 2,50 eurų, nedidelę gyvų gėlių puokštės kompoziciją galima buvo įsigyti už 4 eurus, didesnę – už 10 eurų.

Lankyti kapus nuo seno lietuviai įpratę ir lapkričio 2-ąją, per Vėlines, kurios jau trečius metus mūsų šalyje yra nedarbo diena.