P0

Regionas, Svarbu

Dieną privačioje erdvėje keliamas triukšmas: trūksta vertinimo kriterijų? (10)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-11-08


Architekto Edmundo Benečio inicijuota administracinių nusižengimų byla, anot ją nagrinėjusios teisėjos, išryškino situaciją, kad dabartiniame teisiniame reguliavime nėra kriterijų, kuriais remiantis teismai ar kitos institucijos galėtų vertinti, kada reikia labiau saugoti privatų interesą patriukšmauti dienos metu, o kada – visuomeninį ramybės ir rimties interesą.

Edmundas Benetis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus pasiekusi byla gimė po to, kai E. Benetis šiemet rugpjūčio viduryje kreipėsi į policiją ir prašė imtis veiksmų dėl Dituvos soduose nuo 11 iki 17 val. kieme garsiai muzikos besiklausiusios kaimynės. Vyras pateikė ir garso įrašus, liudijančius triukšmą. Tačiau Klaipėdos rajono policijos komisariatas netruko nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes veika esą neturi administracinio nusižengimo požymių.

E. Benetis, apskundęs tokį sprendimą teismui, akcentavo, kad ir pati kaimynė pripažino, jog savo kieme leido muziką, tai girdėjo ir du jo svečiai, tačiau pareigūnai jų neapklausė. Apklausti buvo tik kiti asmenys, tvirtinę, kad muziką girdėjo, bet ši jų ramybės ir poilsio esą netrikdė. Architektas akcentavo, kad tokia apklaustų gyventojų pozicija gali būti nulemta noro nesusipykti su triukšmaujančiais kaimynais. Anot jo, policija padarė nepagrįstą ir nereikalingą išvadą, kad iš įvykio metu darytų garso įrašų nėra galimybės nustatyti, ar leidžiama muzika dienos metu pažeidžia leistinas Lietuvos higienos normas, nes Lietuvos teisės aktai nenustato jokių higienos normų buitinės veiklos ar kaimynų keliamam triukšmui vertinti.

Teismo posėdžio metu E. Benetis tikino, kad kol apskųsti kaimynai neatsikėlė į sodus, tol ten buvo ramu, nebuvo problemų dėl triukšmo. Kai atsikėlėliai pradėjo pramogauti pagal savo supratimą ir nuolat trikdyti kaimynų ramybę, poilsį ir darbą, pirmiausiai su jais bandė kalbėtis draugiškai, pasiūlė nupirkti ausines, tačiau į tai nebuvo sureaguota. Ir tik tada jis kartu su žmona pradėjo kviesti policiją. Pareigūnai pirmo apsilankymo metu pasiūlė fiksuoti triukšmą įrašuose, tad jis tai ir padarė bei pateikė įrašą tyrėjams.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Jurgita Grigonienė akcentavo, kad Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta, jog baudą užtraukia šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju pakanka įrodyti, jog minėtose vietose nurodytu laiku viešoji rimtis buvo sutrikdyta bent vieno asmens atžvilgiu.

Teismo vertinimu, šiuo atveju policija padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pradėti administracinių nusižengimų teiseną, nes įvykio vieta ir laikas neatitinka minėtajame kodekse išvardintų sąlygų.

„Institucija priėmė teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą, tik ne tais pagrindais ir motyvais”, – konstatavo teismas.

Sprendime pabrėžta, kad privatus sodo sklypas nėra priskiriamas prie tokių viešųjų vietų, kaip kad gatvės, aikštės, parkai, paplūdimiai, viešasis transportas ir panašiai.

„Teismas pripažįsta, kad aplinkinių asmenų ramybę, poilsį ir darbą trikdantis triukšmas gali sklisti ir iš tokių privačių teritorijų, tačiau šiuo atveju, priešingai nuo triukšmavimo išties viešose vietose, įstatymas jau saugo ne tik grojimu, dainavimu ar kitokiu triukšmu nepatenkintų asmenų interesus, bet ir taip pat konstitucines asmens teises savo privačioje nuosavybėje elgtis pagal savo poreikius, todėl ANK 488 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už triukšmo skleidimą šioje teritorijoje nuo 7 iki 19 valandos (dienos metu). Kitos teisės normos, kurioje būtų ribojama fizinių asmenų teisė dienos metu triukšmauti savo privačiose valdose, irgi nėra”, – rašoma sprendime.

Tad esant tokiam teisiniam reguliavimui, anot teismo, net ir apklausus kitus nurodytus asmenis, kurie galimai patvirtintų versiją dėl kelto triukšmo, ir pripažinus pateiktą garso įrašą objektyviu įrodymu, nebūtų pagrindo patraukti muziką leidusią moterį administracinėn atsakomybėn.

„Matyti, kad tokia problema kaip triukšmavimas iš privačių valdų dienos metu yra, tačiau jai sureguliuoti trūksta teisinių priemonių. Konkrečiai – tam skirtų teisės normų arba Administracinio nusižengimų kodekso 488 straipsnio papildymo. Situacijų yra labai nevienareikšmių, turėtų būti numatyti kažkokie vertinamieji kriterijai, pagal ką teismas ar kita tokius pareiškimus tirianti institucija galėtų pasverti, kieno interesus konkrečiu atveju labiau reikia saugoti – privačius patriukšmauti ar visuomeninius – ramybės ir rimties. Dabar tai palikta pačių žmonių sugebėjimui susitarti – moraliniam reguliavimui, o jis dabartinėje susvetimėjusioje visuomenėje ne visada pasiekia rezultatų“, – „Atvirai Klaipėdai” komentavo teisėja J. Grigonienė.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

Toks jos sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui. E. Benetis „Atvirai Klaipėdai” sakė, jog būtinai tai padarys.

„Liūdna, kad institucijos taip žiūri. Viskas daug aiškiau nei „Atviros Klaipėdos” aprašyta situacija su prokurore ir baru senamiestyje, nes turiu ir aiškius garso įrašus. Buvau pateikęs ir atitinkamą teismų praktiką. O tokių skundų iš Dituvos gali būti kaip iš Basanavičiaus gatvės Palangoje, tik kai kurie žmonės tiesiog nenori susipykti su kaimynais buduliais ir kenčia. Tiesiog reikėtų, kad policija ar teismai tokiais atvejais konstatuotų viešosios rimties trukdymo faktą, o kitą kartą tokiam triukšmautojui jau galėtų būti skirta ir bauda. Tačiau jei neveikia teisė, nieko ir nebus”, – kalbėjo E. Benetis.


    2022-11-08

    10 komentarai “Dieną privačioje erdvėje keliamas triukšmas: trūksta vertinimo kriterijų?”

    1. AvatarNesvarbu (IP: 83.176.251.161)

      Pasaulyje yra toks posakis:” Šalies požiūris į triukšmą nusako tos šalies civilizacijos laipsnį.” Pagal jį Lietuva nėra civilizuota vakarietiška šalis. Greičiau kokia slaviška, rusiška ar pan. Pavyzdys: mūsų draugai vokiečiai susilaukė naujų kaimynų. Jaunos poros, kuri savo kieme dažnai dūmijo šašlykus ir garsiai klausėsi muzikos. Draugai perspėjo, bet nepadėjo. Tada Ok – iškvietė policiją. Policija perspėjo, išrašė net baudą. Nepadėjo. Draugams teko kreiptis į teismą ir….Teismas ne tik įsūdė didelę baudą, bet ir įpareigojo kaimynus nešdintis von. Vargšai triukšmadariai turėjo parduoti namą ir nešdintis iš Leverkuseno. Štai kaip veikia įstatymai CIVILIZUOTOJE šalyje.

    2. Avatarxy (IP: 195.182.76.3)

      Viršutinėje gatvėje yra toks vienas glušas žilas Lietaus mylėtojas, tai visą šiltąjį sezoną priešais esantys daugiabučiai priversti kiekvieną mielą dieną nuo aušros iki sutemos girdėti pop „šedevrus“. rašė žmonės laišką tam kaimynui, siūlė nusipirkti ausinuką… Tyliau buvo gal savaitę. Daugiau niekas nenori prasidėti

      • AvatarNE triukšmui (IP: 83.176.251.161)

        Gaila, kad nenori prasidėti. Todėl ir ši….mums tokie nagli ir triukšmingi ant galvoa

    3. AvatarTaip (IP: 95.215.143.16)

      Kas neaišku? Žmogus turi teisę klausytis muzikos ar dar ko, bet neturi teisės versti kitus klausytis. Ar teritorija privati ar vieša erdvė yra tam tikras klausimas, bet šiuo atveju, kalbama, kad privačioje teritorijoje girdisi garsas. Turbūt, decibelai svarbu būtų, o jų kiekis turbūt yra normuotas.

    4. AvatarPala pala , (IP: 83.181.127.159)

      O kur sodininkų bendrijos įstatymo ar bendrijos vidaus tvarkos taisyklės ? Kodėl nekalbama apie jų egzistavimą ? Juose yra punktai ir apie tai , maždaug : ” gali daryti viską kas netrukdo KAIMYNAMS ” .

    5. AvatarNesvarbu (IP: 83.176.251.161)

      Triukšmas išties didžiulė problema Lietuvoje. Ypač baisūs yra kaimynų ” bumčikai”, kurie neretai kala dieną ir naktį. Beje, tokia žemo dažnio muzika yra itin pavojinga organizmui. Ne veltui ją leisdavo Gvantenamos kalėjime ir kaliniai šitą kankinimo būdą įvardino kaip patį žiauriausią . Po to tiek EŽTT, tiek SNO priėmė įstatymą draudžiantį naudoti šį kankinimo būdą. Beje, tai aprašyta ir straipsnyje ” Kankinimo būdas, kurio nelinkėtum net priešui” http://www.technologijos.lt

      • AvatarPensininkas. (IP: 78.61.100.125)

        O kam priklauso Gvantenamos kalėjimas ???

    6. AvatarNezabitauskas (IP: 78.61.173.9)

      Įstatymuose nieko netrūksta ir viskas juose aiškiai pasakyta. Taip, pripažįstame “konstitucines asmens teises savo privačioje nuosavybėje elgtis pagal savo poreikius”, bet kaimynų sklypai, į kuriuos sklido triukšmas, jau nėra triukšmautojo nuosavybėje. Kaimynų sklypai yra būtent tos “kitos viešosios vietos”, apie kurias kalba įstatymas. Tikiuosi, kad apygardos teismas neturės tokių teksto suvokimo problemų, kokias turi apylinkės teisėja.

      • AvatarViktorija (IP: 195.182.76.3)

        Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004). Todėl įdomu, ką apygardos teismas pasakys.

    7. AvatarAnonimas (IP: 78.63.37.48)

      Konkretus teisinis galvosūkis. Galbūt teismui, gudriai suformulavus prašymą, reikėjo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt