Architekto Edmundo Benečio inicijuota administracinių nusižengimų byla, anot ją nagrinėjusios teisėjos, išryškino situaciją, kad dabartiniame teisiniame reguliavime nėra kriterijų, kuriais remiantis teismai ar kitos institucijos galėtų vertinti, kada reikia labiau saugoti privatų interesą patriukšmauti dienos metu, o kada – visuomeninį ramybės ir rimties interesą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus pasiekusi byla gimė po to, kai E. Benetis šiemet rugpjūčio viduryje kreipėsi į policiją ir prašė imtis veiksmų dėl Dituvos soduose nuo 11 iki 17 val. kieme garsiai muzikos besiklausiusios kaimynės. Vyras pateikė ir garso įrašus, liudijančius triukšmą. Tačiau Klaipėdos rajono policijos komisariatas netruko nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes veika esą neturi administracinio nusižengimo požymių.

E. Benetis, apskundęs tokį sprendimą teismui, akcentavo, kad ir pati kaimynė pripažino, jog savo kieme leido muziką, tai girdėjo ir du jo svečiai, tačiau pareigūnai jų neapklausė. Apklausti buvo tik kiti asmenys, tvirtinę, kad muziką girdėjo, bet ši jų ramybės ir poilsio esą netrikdė. Architektas akcentavo, kad tokia apklaustų gyventojų pozicija gali būti nulemta noro nesusipykti su triukšmaujančiais kaimynais. Anot jo, policija padarė nepagrįstą ir nereikalingą išvadą, kad iš įvykio metu darytų garso įrašų nėra galimybės nustatyti, ar leidžiama muzika dienos metu pažeidžia leistinas Lietuvos higienos normas, nes Lietuvos teisės aktai nenustato jokių higienos normų buitinės veiklos ar kaimynų keliamam triukšmui vertinti.

Teismo posėdžio metu E. Benetis tikino, kad kol apskųsti kaimynai neatsikėlė į sodus, tol ten buvo ramu, nebuvo problemų dėl triukšmo. Kai atsikėlėliai pradėjo pramogauti pagal savo supratimą ir nuolat trikdyti kaimynų ramybę, poilsį ir darbą, pirmiausiai su jais bandė kalbėtis draugiškai, pasiūlė nupirkti ausines, tačiau į tai nebuvo sureaguota. Ir tik tada jis kartu su žmona pradėjo kviesti policiją. Pareigūnai pirmo apsilankymo metu pasiūlė fiksuoti triukšmą įrašuose, tad jis tai ir padarė bei pateikė įrašą tyrėjams.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Jurgita Grigonienė akcentavo, kad Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta, jog baudą užtraukia šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju pakanka įrodyti, jog minėtose vietose nurodytu laiku viešoji rimtis buvo sutrikdyta bent vieno asmens atžvilgiu.

Teismo vertinimu, šiuo atveju policija padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pradėti administracinių nusižengimų teiseną, nes įvykio vieta ir laikas neatitinka minėtajame kodekse išvardintų sąlygų.

„Institucija priėmė teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą, tik ne tais pagrindais ir motyvais”, – konstatavo teismas.

Sprendime pabrėžta, kad privatus sodo sklypas nėra priskiriamas prie tokių viešųjų vietų, kaip kad gatvės, aikštės, parkai, paplūdimiai, viešasis transportas ir panašiai.

„Teismas pripažįsta, kad aplinkinių asmenų ramybę, poilsį ir darbą trikdantis triukšmas gali sklisti ir iš tokių privačių teritorijų, tačiau šiuo atveju, priešingai nuo triukšmavimo išties viešose vietose, įstatymas jau saugo ne tik grojimu, dainavimu ar kitokiu triukšmu nepatenkintų asmenų interesus, bet ir taip pat konstitucines asmens teises savo privačioje nuosavybėje elgtis pagal savo poreikius, todėl ANK 488 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už triukšmo skleidimą šioje teritorijoje nuo 7 iki 19 valandos (dienos metu). Kitos teisės normos, kurioje būtų ribojama fizinių asmenų teisė dienos metu triukšmauti savo privačiose valdose, irgi nėra”, – rašoma sprendime.

Tad esant tokiam teisiniam reguliavimui, anot teismo, net ir apklausus kitus nurodytus asmenis, kurie galimai patvirtintų versiją dėl kelto triukšmo, ir pripažinus pateiktą garso įrašą objektyviu įrodymu, nebūtų pagrindo patraukti muziką leidusią moterį administracinėn atsakomybėn.

„Matyti, kad tokia problema kaip triukšmavimas iš privačių valdų dienos metu yra, tačiau jai sureguliuoti trūksta teisinių priemonių. Konkrečiai – tam skirtų teisės normų arba Administracinio nusižengimų kodekso 488 straipsnio papildymo. Situacijų yra labai nevienareikšmių, turėtų būti numatyti kažkokie vertinamieji kriterijai, pagal ką teismas ar kita tokius pareiškimus tirianti institucija galėtų pasverti, kieno interesus konkrečiu atveju labiau reikia saugoti – privačius patriukšmauti ar visuomeninius – ramybės ir rimties. Dabar tai palikta pačių žmonių sugebėjimui susitarti – moraliniam reguliavimui, o jis dabartinėje susvetimėjusioje visuomenėje ne visada pasiekia rezultatų“, – „Atvirai Klaipėdai” komentavo teisėja J. Grigonienė.

Toks jos sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui. E. Benetis „Atvirai Klaipėdai” sakė, jog būtinai tai padarys.

„Liūdna, kad institucijos taip žiūri. Viskas daug aiškiau nei „Atviros Klaipėdos” aprašyta situacija su prokurore ir baru senamiestyje, nes turiu ir aiškius garso įrašus. Buvau pateikęs ir atitinkamą teismų praktiką. O tokių skundų iš Dituvos gali būti kaip iš Basanavičiaus gatvės Palangoje, tik kai kurie žmonės tiesiog nenori susipykti su kaimynais buduliais ir kenčia. Tiesiog reikėtų, kad policija ar teismai tokiais atvejais konstatuotų viešosios rimties trukdymo faktą, o kitą kartą tokiam triukšmautojui jau galėtų būti skirta ir bauda. Tačiau jei neveikia teisė, nieko ir nebus”, – kalbėjo E. Benetis.