Jei viskas klosis taip, kaip sumanyta, po kelerių metų buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje gylis prie krantinių sieks 16,5 metro, joje švartuosis iki 350 m ilgio, 45 m pločio laivai, kurių talpa – iki 150 tūkst. tonų, o grimzlė – 15,5 metro.
Tokius planus puoselėja Klaipėdos valstybinio jūrų juosto direkcija, rengdamasi uosto krantinių Nr. 149, Nr. 150, Nr. 151 dalies rekonstrukcijai. Šiose krantinėse anksčiau buvo aptarnaujami keltai, plukdantys krovinius ir keleivius į Mukrano uostą, Riugeno saloje, Vokietijoje.
2014 metais atidarius Centrinį Klaipėdos terminalą, sovietmečiu iš esmės kariniams tikslams statytai perkėlai, iš kurios traukinių vagonai buvo plukdomi į Mukrano uostą, atėjo užmaršties laikai. Dar tik pradėjus statyti Centrinį terminalą, sklido gandai, kad į jį iš „Mukrano” persikraustys AB „DFDS Seaways” keltai, plukdantys krovinius ir keleivius į Vokietiją bei Švediją, nors deklaruojamas investicijų tikslas buvo naujų keltų linijų pritraukimas.
„Mukrano” perkėlai likus „dirvonuoti” anksčiau čia viręs intensyvus gyvenimas apmirė. Į perkėlą vedanti kapitaliai rekonstruota, Uosto direkcijai priklausanti Kairių gatvė šiuo metu beveik nenaudojama.
Tačiau visai neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė projektinių pasiūlymų ir techninio projekto parengimo bei statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų viešojo pirkimo techninių specifikacijų projektą dėl uosto krantinių Nr. 149, Nr. 150, Nr. 151 dalies rekonstrukcijos.
Paskelbtas bendras projektavimo paslaugų teikimo terminas, įskaitant statinio projekto vykdymo priežiūrą – 1135 dienos.
Projektiniai pasiūlymai Uosto direkcijai turėtų būti pateikti per 150 dienų po sutarties pasirašymo, o techninis projektas – per 415 dienų.
Numatoma, kad didžiausio prie šių krantinių aptarnaujamo laivo ilgis bus 160,5 metro, plotis – 27,5 m. Keliamoji galia – iki 2 tūkstančių tonų, grimzlė – iki 9,1 metro.
O ateityje, kai prie krantinių bus pasiektas 16,5 m. gylis, čia planuojama aptarnauti iki 350 m ilgio, 45 m pločio laivus, kurių vandens talpa – iki 150 tūkstančių tonų, o grimzlė – 15,5 metro.
Šiemet gegužę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė, kad su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”), kuri ir valdo buvusią perkėlą, pasirašė investicinę sutartį. Pagal ją Smeltės pusiasalyje bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.
Pagal pasirašytą sutartį Uosto direkcija įsipareigojo įrengti infrastruktūrą, kad čia būtų galima vystyti jūrinių vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos, surinkimo ar sandėliavimo veiklą. Skelbta, kad investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą gali siekti apie 27 mln. eurų. „Klasco” savo ruožtu įsipareigojo įrengti atitinkamą suprastruktūrą, įsigyti specialią krovos techniką.
O kas tai perkelia vadovauja, senio gi neber
Man panašu kad čia ta pati istorija kaip buvo kažkada su Lietuvos prekybiniu laivynu – sukišo didžiules valstybines lėšas į remontus, rekonstrukcijas, atnaujinimus. prisiėmė bankuose paskolų Valstybės vardu o paskui tik Bac! ir subankrotino iki 11 laivų kurie buvo seniausi ir mažiausiai remontuoti.Vėliau (,,ačiū” Eligijau Masiuli) prasidėjo to likučio periodinis pardavinėjimas siekiant padengt paliktų didžiųlių banko paskolų procentus, kol galų gale pardavė paskutinius. Ir neliko Lietuvos Valstybinio Laivyno. Taip ir čia. Uosto direkcija jau kiša pinigus ten kur neužilgo bus privati nuosavybė, kadangi kaip ir Lietuvos Geležinkeliai, kitos per stebuklą dar likę valstybinės įmonės tame tarpe ir Klaipėdos uostas bus parduotas…P.S.O gudruodis DFDS’as kažkada gavęs iš tos pačios, tyčia subankrotintos Lietuvos Jūrų Laivininkystės beveik dykai keltus ir keltų linijas(už vieno kelto kainą) ir čia prilindo ,,pasišildyt”:D) Ar tik ne jo savininkai nusižiūrėjo pasimt sau mūsų uostą ir jo, šitą aprašytą ir gražiai žadamą sutvarkyt, infrastruktūrą?:D)
Kad visiems būtų aiškiau : Dar tik pradėjus statyti Centrinį terminalą, sklido gandai, kad į jį iš „Mukrano” persikraustys AB „DFDS Seaways” keltai, plukdantys krovinius ir keleivius į Vokietiją bei Švediją, nors deklaruojamas INVESTICIJŲ TIKSLAS BUVO NAUJŲ KELTŲ LINIJŲ PRITRAUKIMAS. Tai galima suprasti , kad KLASCO visus paturėjo , o naujų linijų ir kaltų nėra…? Valstybė pastatė naują keleivinį terminalą, kuriame darbuojasi Grigalauskų šeimyninė dinastija , o senasis liko merdėti. Tai dabar naujas KVJŪD direktorius ieško kaip KLASCO dar pagerinti situaciją, vietoje to, kad išsiieškotų netesybas.
Amerikonai AB Smelte nusipirko, tai ir artės prie Mikrano, nes konteineriniai keltai tai tures kur krivinius kraut, nebereikalo buvo iplaukes didžiausias konteinerinis laivas…. Turbut pasimatavo gyli 😉
Pradžia skamba kaip himnas – JEI gabrielius nesu…
Ligoto žmogaus dainos.
Ligotas ar neligotas bet be kruvino Lukasenkos pinigu sunku
Ir vėl užmirštamas paprastas žmogus kuris praras galimybę patekti prie malkų įlankos ,sudie stintos….
Eisi nusipirksi paprastas zmogau, cia kalbama apie offshiriniu projektu prieplaukas, visi patenkinti bus. Bumbekli
Eiline KVJUD ir Achemos grupės afera. Prisidengiant „vėjo parkų” statybomis jūroje iš direkcijos išsireikalauti investicijų į krantines, nes kaip teigta, kad tai reikalinga „vėjo parkų” statyboms jūroje, tai tokių gylių tikrai nereikia. „Achemos grupės” apetitas tikrai puikus, o kitiems sėdintiems (uosto operatoriams) prie stalo, iškilo klausimas: ar liks po tokių pietų kitiems dalyviams nors kažkokių trupinių?
Stebėtojui: Girtos voverės pezalai ir intrigos. Sofos lyga?. Nusipirk naujus žiūronus, nes manau, vis dar kaleidoskopu naudojiesi nuo vaikystės
Teksto nesuvokei brolau, ne vien “vējo parku” aptarnavimas. O beje tačiau, offshoru industrija viena pelningiausiu. Logistikos kiek, laivu aptarnavimas, maistas, kuras, įgulos keitimas dažnas. Vieni +++