Kokia Klaipėdos miesto herbo kilmė? Ką reiškia simboliai, pavaizduoti seniausio šalies miesto antspaude? Ar tikrai kai kurie akcentai galėjo būti gudriai „pasiskolinti” iš kaimyninio Karaliaučiaus?

Istorikai mano, kad miesto antspaudas galėjo rastis XIII amžiuje. Tikėtina, kad antspaudo siužetą padiktavo steigėjų vizijos, viltys, suformuotos tuo metu, kai dar tik buvo statoma pilis, kuriama būsimo miesto vizija, rūpinamasi miesto savivaldos modeliu.

Miesto antspaudo centre įžvelgiamas pilies bokštas – miesto ir pilies gynybinę reikšmę ir galią įprasminantis simbolis. Pilies vartai, bokštas atvertais langais, esą simbolizuoja miesto atvirumą prekybai, verslams, amatams, menams.

Apačioje – viduramžių laivo siluetas, liudijantis jūrinę miesto prigimtį.

O dėl bokštų šonuose kyla diskusijų. Vieni sako, kad tai du ažūrinės konstrukcijos miesto gynybiniai akcentai. Kiti, kad tai bakenai – navigaciniai bokštai, žymintys uosto įplauką.

Jeigu miesto antspaude ir buvo pavaizduoti bakenai, pasak istoriko Dainiaus Elerto, tai nereiškia, kad kuriant miesto antspaudą, tokie navigaciniai bokštai tuometiniame Mėmelyje tikrai egzistavo. Gali būti, kad bakenų vaizdas buvo pasiskolintas iš kaimyninio Karaliaučiaus, o vėliau šis antspaudo akcentas ir gudriai panaudotas derybose, XVII amžiaus pradžioje.

Apie Klaipėdos herbo kilmę laidoje pasakoja heraldikos ekspertas, dizaineris, pagal seniausius išlikusius miesto antspaudus, Klaipėdos miesto herbą atkūręs dizaineris Kęstutis Mickevičius, istorikai D. Elertas ir doc. dr. Jonas Genys.

„Istorinės Klaipėdos pėdos” – tai edukacinis projektas, skirtas atskleisti, kaip vystėsi ir augo Klaipėdos miestas. Projektą kuria naujienų portalas „Atvira Klaipėda”. Jis iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.