Tyrimas: vienas iš 5 automobilių Lietuvoje – su suklastota rida

Transportas

Naudotų automobilių rinkoje yra daugybė senų automobilių su suklastota rida ir nuslėptais trūkumais, todėl įsigyti tvarkingą transporto priemonę gali būti sudėtinga. Situacija skirtingose Europos dalyse, priklausomai nuo ekonominės situacijos ir regioninių ypatumų, smarkiai skiriasi.

Palmiros Mart nuotr.

Automobilių istorijos patikros platforma „carVertical“ atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kuriose šalyse įsigyti naudotą automobilį rizikingiausia.

Lietuva rinkos skaidrumo indekse – trečia nuo galo

„carVertical“ sudarytame rinkos skaidrumo indekse Lietuva reitinguota 21-oje vietoje iš 23 šalių, kas reiškia, jog naudotų automobilių rinka čia neskaidri, o sukčiavimo mastai dideli. Vienas iš 4 automobilių, atvykstančių į Europą iš JAV, atkeliauja per Lietuvą.

53,331 km – būtent tiek kilometrų vidutiniškai „atjaunėja“ automobilis Lietuvoje. Tai bene dvigubai daugiau nei Jungtinėje Karalystėje. Vairuojant automobilį su suklastota rida ne tik išleidžiama daugiau pinigų jo priežiūrai, bet tai gali neigiamai paveikti ir automobilio saugumą.

Vidutinis platformoje tikrinto automobilio amžius Lietuvoje siekia 10,2 metų. Slovėnijoje, kuri pagal šį rodiklį užima 1-ąją vietą, vidutinis amžius – 6,1 m., Slovakijoje – 7,8 m., Kroatijoje – 8 m., kas rodo, jog šių šalių pirkėjai ieško naujesnių transporto priemonių.

Rytų Europos rinka – neskaidriausia

Naudoto automobilio pirkimas Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje ar Rumunijoje – rizikingas dalykas, nes daugybė transporto priemonių parduodamos su suklastota rida ir nuslėptais apgadinimais. Įvairios apgavystės naudotų automobilių rinkoje yra tapę šių šalių kasdienybe ir nemažai vairuotojų yra nukentėję nuo nesąžiningų pardavėjų.

Prasčiausia padėtis Latvijoje, kur net 23,6 proc. visų „carVertical“ tikrintų automobilių turėjo suklastotą ridą. Panaši situacija ir kitose Rytų Europos šalyse: Rumunijoje – 19,6 proc. automobilių rida buvo suklastota, Ukrainoje – 15,6 proc., Lietuvoje – 18,1 proc.

Ukrainoje net 80 proc. naudotų transporto priemonių įvežamos iš užsienio. Nedaug atsilieka Latvija – 75,5 proc., Lietuva – 75,3 proc., ir Rumunija – 67,2 proc. Ženkli dalis iš Vakarų atvykstančių automobilių yra patyrę avarijas, tada jie sutvarkomi ir parduodami kaip neturintys trūkumų. Visa tai lemia didelį žalas patyrusių automobilių skaičių Rytų Europoje. Lietuvoje 59 proc. automobilių kažkada yra patekę į eismo įvykį, Latvijoje – 57,5 proc., Rumunijoje – 57 proc., Ukrainoje – 46,7 proc.

„Didelis importuojamų automobilių kiekis bene pagrindinė priežastis, kodėl Rytų Europos transporto priemonių rinkoje sukčiavimas toks paplitęs. Importas daro tiesioginę įtaką automobilių su suklastota rida skaičiui. Atskleisti tokius nusikaltimus sudėtinga, nes viskas vyksta ne vienoje šalyje”, – pranešime pažymi automobilių ekspertas ir „carVertical” komunikacijos vadovas M. Buzelis.

Vakarų šalys – skaidresnės

Atlikto tyrimo duomenimis, naudotų automobilių rinka Vakarų Europoje skaidresnė. Nemažai transporto priemonių į Rytų Europą atkeliauja iš Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos.

Iš 23-ijų rinkos skaidrumo indekse reitinguojamų šalių pati skaidriausia – Jungtinė Karalystė (JK). Visgi tai nereiškia, kad britų naudotų automobilių rinka neturi problemų. Iš visų platformoje patikrintų automobilių JK, 14,5 proc. buvo suklastota rida, o 21 proc. – patyrę apgadinimų, kas rodo, jog pirkėjai neturėtų aklai pasitikėti pardavėjais. Visgi JK turi mažiausią įvežtinių automobilių procentą visoje Europoje – vos 10,7 proc.

Antroji minėtame indekse rikiuojasi Vokietija, kurioje 12,6 proc. automobilių rida yra suklastota, o 21,3 proc. patyrę žalas. Nors Vokietija yra didžiausia automobilių gamintoja Europoje, 26,8 proc. naudotų transporto priemonių į šią šalį atkeliauja iš užsienio.

Italijoje apgadintų automobilių skaičius pats mažiausias iš visų indekse esančių šalių – 16,6 proc. Transporto priemonių su suklastota rida skaičius taip pat ganėtinai žemas – 11 proc. Tiesa, 32,1 proc. visų naudotų automobilių importuojami iš kitų šalių.

Prancūzijoje baudos už ridos klastojimą bene 10 kartų didesnės nei kai kuriose Rytų Europos šalyse, tad nieko keista, kad vos 9,6 proc. transporto priemonių yra dirbtinai „atjaunintos“. Apgadintų automobilių dalis didesnė – 28,5 proc. Prancūzija importuoja 54 proc. naudotų automobilių, kas yra didžiausias skaičius tarp „Skaidrumo indekse“ lyderiaujančių šalių.

Rinkos skaidrumas Centrinėje Europoje vidutinis

Centrinės Europos šalys, Kroatija, Čekija, Vengrija ir Slovakija, skaidrumo indekse yra per vidurį. Šios valstybės pasižymi dideliu naudotų automobilių importu ir ženklia apgadintų transporto priemonių dalimi.

Pusė visų naudotų automobilių Čekijoje įvežami iš užsienio. 51,6 proc. turi žalų įrašų, o 11,4 proc. važinėja su suklastota rida.

Kaimyninėje Slovakijoje importuojamų automobilių dalis dar didesnė ir siekia 58,5 proc. Net 57,7 proc. automobilių yra patyrę vienokių ar kitokių apgadinimų, o 1 iš 9 turi suklastotą ridą.

Panaši situacija ir Vengrijoje, kurioje 52,6 proc. automobilių importuoti iš kitų šalių, 55 proc. – apgadinti, o 12,7 proc. su suklastota rida. Šiame kontekste išsiskiria Kroatija, kurioje automobilių su suklastotu odometru dalis viena mažiausių – 10,3 proc. Tiesa, net 69,3 proc. transporto priemonių šioje šalyje importuotos iš užsienio, o 56,4 proc. buvo kažkada apgadintos.

INFORMACIJA

Šis tyrimas grindžiamas duomenimis iš realių automobilių ataskaitų, kurios buvo sugeneruotos per 12 mėnesių laikotarpį. Tai leido susidaryti išsamų naudotų transporto priemonių rinkos vaizdą Europoje ir tarpusavyje palyginti skirtingas šalis.

„carVertical“ ekspertai sudarė rinkos skaidrumo indeksa, remdamiesi 6 skirtingais kriterijais:

  • Odometrų, kurių rodmenys suklastoti, procentinė dalis;
  • Suklastotų odometrų vidurkis kilometrais;
  • Apgadintų automobilių procentinė dalis;
  • Santykinė žalos suma;
  • Importuotų naudotų automobilių procentinė dalis;
  • Vidutinis patikrintų automobilių amžius

Visą rinkos skaidrumo indekso ataskaitą rasite čia.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

ELTA

Sutarė bendradarbiauti stiprinant energetinę infrastruktūrą Baltijos jūroje

Aštuonių Baltijos jūros valstybių energetikos ministrai ir jų atstovai pasirašė Vilniaus deklaraciją dėl bendradarbiavimo plečiant energetinę infrastruktūrą Baltijos jūroje. Ji ...
2024-04-10
Skaityti daugiau

Mums rašo

„Mėlynosios bibliotekos" projektas bus tęsiamas kitomis veiklomis

2022 metais Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka inicijavo projektą „Mėlynosios bibliotekos: organizacijos ir inovacijos mėlynajai ekonomikai ir vandens ...
2024-04-04
Skaityti daugiau

Verslas

Gero maisto festivalyje - maisto gaminių įvairovė

Balandžio 6 d., šeštadienį, Klaipėdos „Akropolis“  lankytojus pakvies į naują renginį – gastronomijai dedikuotą Gero maisto festivalį. Atėjusieji į renginį ...
2024-04-02
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This