P0

Centrinis archyvas: Klaipėda, Svarbu

Klaipėdos sukilimo operacija: perspėjo ir dėl Pilsudskio

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-11-27


Istorikai sutaria, kad Klaipėdos kraštą slaptos karinės operacijos būdu užimti pasiryžusiai Lietuvai 1923-iųjų sausį likimas ar dievas pasiuntė didžiulę dovaną – pasaulis dėmesį buvo sukoncentravęs visai kitur.

„Atvira Klaipėda” rašinių cikle „Centrinis archyvas: kodas – Klaipėda” šįkart pasakoja, kokie dokumentai, šiuo metu esantys Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomose Užsienio ministerijos bylose, operacijos dienomis į Kauną keliavo iš mūsų šalies atstovybių Europos sostinėse.

Situacija – lyg užsakyta

Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vytauto Jokubausko teigimu, tomis dienomis, kai Lietuva pradėjo rizikingą karinę operaciją, pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į Rūro kraštą, kur Prancūzijos vyriausybė, apkaltinusi Vokietiją, kad ši nepristatė pagal Versalio sutartį nustatyto akmens anglių kiekio, kartu su Belgija sausio 11-ąją pasiuntė savo kariuomenes. Šis žygis sukėlė didelį tarptautinį sąmyšį, jam nepritarė net artimiausi prancūzų sąjungininkai.

Prancūzų kariai Rūro krašte 1923-iųjų sausį. Bundesarchiv nuotr.

Šią aplinkybę pabrėžė ir istorikas, diplomatas Rimantas Morkvėnas.

„Klaipėdoje apsupta prancūzų įgula, vargu, ar galėjo tikėtis greitos saviškių pagalbos”, – rašė jis.

„Tarptautinė situacija Lietuvai buvo lyg užsakyta“, – konstatuoja ir Klaipėdos universiteto istorikas, prof. dr. Vygantas Vareikis.

Anglai žinojo jau anksčiau

Sausio 11-ąją Lietuvos atstovas Londone Tomas Norus-Naruševičius pranešė, kad apsilankęs britų Užsienio reikalų ministerijoje „patėmijo ten didelį „excitement” dėl gautų žinių apie Lietuvos kariuomenės žygiavimą Klaipėdos kraštan”.

„Abudu p. Gregory ir p. Ovey užpuolė ant manęs dėl to atsitikimo ir klausė, kokias aš turiu žinias tame reikale. Aš tuojau padėjau jiems ant stalo „Eltos” telegramą prie kurios iš anksto pridėjau savo dementį, kad žinios pasklydusios Anglų laikraščiuose apie Lietuvių karuomenės įsiveržimą Klaipėdon be pamato. P. Gregory išėmė Dilley telegramas, kuriose jis praneša, kad musų kariuomenė susidūrė su Prancūzų kariuomene, bet mūšių vengia ir stovi ant vietos. Buvo minėta vieta apie Lauksarge. Jis taipogi pabrėžė, kad iš Paryžiaus gauta Prancūzų nota apie tą atsitikimą ir kaltinama musų Valdžia”, – rašė diplomatas.

Pasak jo, žinios „apie užėmimą Klaipėdos krašto” britų Foreign Office turėjo jau „keliomis dienomis ankščiau”.

T. Norus-Naruševičius savo telegramoje pripažino, jog „akyvaizdoj tokių tvirtinimų nustojo truputį dvasios” ir pareiškė, kad išsiųs „urgent” telegramą, prašydamas daugiau informacijos. Visgi britų kolegos jam jau tada patarė, kad Lietuvai „kariuomenę ištrauktų iš Klaipėdos krašto, kitaip gali grėsti pavojus”.

„Be to, jie atkreipė atydą, kad Lenkijos pilnas valdovas yra Pilsudskis, o jis yra žinomas kaipo gudrus konspiratorius ir gali pasinaudojant musų pavyzdžiu užimti Suvalkiją su Klaipėda ir tokiu budu padaryti naujų koridorių: pateisinimų tam atrastų musų pasielgime. O kas eis išvaryti iš ten lenkus? Prancūzai palaikis lenkus lygiai, kaip tas atsitiko užėmus Vilnių. Plyšus Reparacijų Konferencijai, Prancūzija reikalaudama sau pirmenybės kaipo didžiausiai kontinento Valstybei, tik pagirs lenkų tokį žingsnį, kuris užfiksuotų prancūzų viešpatavim Klaipėdoj”, – rašė diplomatas.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

Jis tvirtino pasinaudodamas progą kritikavęs iki tol Antantės vykdytą politiką dėl Klaipėdos krašto, kuri galiausiai privedė prie gandų apie tai, kad „pastangos dedamos tuo ar kitu būdu Lenkiją prie to krašto prisegti”. Diplomatas teigė parodęs kolegoms britams „Daily mail” publikaciją, kurioje rašyta, kad „Tautų Liga nuspręs, ar Klaipėdos kraštas turi būti Lenkiškas ar Lietuviškas”.

T. Norus-Naruševičius taip pat tvirtino, kad po šio susitikimo jam „visą dieną iš visur telefonu skambino, kad sužinoti, ar teisingos laikraščių žinios apie musų užėmimą Memelio”.

Prancūzija reikalavo greitos reakcijos

Tuo metu iš Paryžiaus tądien premjerui Ernestui Galvanauskui skriejo šifruota pasiuntinio Oskaro Milašiaus telegrama, kurioje jis citavo sausio 9-ąją Prancūzijos premjero Raymond Poincaré pasirašytą raštą.

Raymond Poincaré. Catholic University of Leuven nuotr.

„Lietuvos šauliai neva rengiasi užgrobti Klaipėdą. Lietuvos Vyriausybė bus tiesiogiai atsakinga jei nesigriebs tuojaus priemonių neprileisti reguliariems ar nereguliariems elementams peržengti sieną Klaipėdos užėmimui. Suprasdama rimtas pasekmes pasikėsinimo prieš Klaipėdą, Lietuvos Vyriausybė tuojaus padarys tinkamų žygių apsaugoti Klaipėdos neliečiamybę. Sąjungininkai kuotrumpiausiu laiku laukia tikslių Lietuvos Vyriausybės patikinimų šiuo klausimu”, – su Prancūzijos premjero pozicija supažindino diplomatas.

Latvija bijojo komplikacijų

Sausio 11-ąją Lietuvos atstovas Latvijoje Dovas Zaunius premjerą E. Galvanauską telegrama informavo, kad Politikos departamento vedėjas Šumans jam pranešė, jog Klaipėdos krašto komisaras Jean Gabriel Petisné sausio 10-ąją kreipėsi į Latvijos konsulą Klaipėdoje „prašydamas oficialiai pranešti, ar su Latvijos valdžios žinia Lietuvos valdžia transportuoja per Prekulnę Lietuvos kariuomenę Klaipėdon”.

„Sukilėliai” Rimkų geležinkelio stotyje. Dalis operacijos dalyvių traukiniu per Mažeikius ir Latvijos Priekulę pasiekė Skuodą bei buvo sustoję Kretingoje. Latviams buvo pasakyta, kad čia keliauja darbininkai į Šventosios uosto statybas. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

„Mano nurodyta, kad mano žiniomis, jokie Lietuvos kariuomenes transportai per Prekulnę Klaipėdos link neina. Nurodyta į vietinį charakterį judėjimo Klaipėdoj ir į tai, kad Lietuvos valdžia nei manyti nemano siųsti savo kariuomenę Klaipėdon. Tas butų visai be prasmes. Latviai patikrinę atrado, kad pereitomis dienomis jokio kariuomenes transporto per Prekulnę nėję. Ėję tik reguliariai Lietuvos traukiniai bent kiek stiproko sąstato, bet į tai jie kištis teises neturi, kaip ir mes, kad nekontroliuojame, kad važiuoja per Mažeikius. Latvių valdžia mano atsakyti Francuzų valdžiai, kad ji apie Lietuvos kariuomenės transportus per Latvijos teritoriją nieko nežino”, – rašė D. Zaunius.

Pasidalino jis ir Latvijos konsulo Klaipėdoje Politikos departamento vedėjui perduotomis žiniomis apie tuometę padėtį krašte.

„Žinios tokios: Klaipėdoj didžiausias neramumas, miestas esąs sukilėlių apsiaustas, bet neužimtas. Mieste tvirtinama, kad sukilėliai tai ne vietiniai žmonės, bet perrėdyta Lietuvos kariuomenė. Francūzai labai neramūs, matomai, imasi miestą saugoti, bet apie jų plenus nieko neteko sužinoti”, – rašė diplomatas.

Pasak jo, Latvijos valdžiai labai rūpėjo, kad „ne Lietuvos kariuomenė oficialiai pereitų Klaipėdos sieną, kad nebūtų komplikacijų, į kurias jie bijo papulti”.

„Mano nurodyta, kad Klaipėdos krašte 80 % lietuvių, kurie vieni gali paimti Klaipėdoj vairą į savo rankas, užtai čia jokios paralelės su Želigovskiu būti negali. Asmeniškai latviai sako, kad gerai, ir linki gero pasisekimo. Mes kvituojame pridėdami – tik ne mums, o Klaipėdos lietuviams”, – informavo D. Zaunius.


    2022-11-27

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt