Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją KIDE pirmą kartą atliko tyrimą, susijusį su tuo, kaip pramoninė tarša (kvapai, triukšmas, dulkės) veikia Klaipėdos gyventojų gyvenimo kokybę. Penktadienį nuotoliniu būdu buvo pristatyti šio tyrimo rezultatai.
Pasak KIDE vadovės Alinos Andronovos, minėtas kokybinis tyrimas – tai tik pirma dalis didesnio projekto, kuris, tikimasi, bus tęsiamas toliau.
Iš užsienio prie pristatymo prisijungusi tyrimą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai” vadovė dr. Rasa Ališauskienė pasidžiaugė, jog tyrimas buvo atliktas „pagal klasikinį vadovėlį”.
„Pirmame etape negalime atsakyti į klausimą kiek, atsakome į klausimus kas, kodėl, siekėme išanalizuoti individualias patirtis, motyvus, kaip problemas mato patys žmonės”, – sakė ji.
Vėliau, atsakydama į vicemero Arūno Barbšio klausimą, R. Ališauskienė patikslino, jog šiuo tyrimu kiekybinių rodiklių, procentinės išraiškos ir pan. nepateikiama – į tai bus atsakyta tolimesniuose tyrimo etapuose.
Šį kartą bandyta išsiaiškinti, kiek šios problemos – kvapai, dulkėtumas, triukšmas – aktualus gyventojams, kaip jos veikia žmonių sveikatą, kiek ilgai jos egzistuoja ir kt.
Gyventojų prašyta įvertinti, ar šis poveikis yra atsitiktinis, ar nuolatinis, ar jaučiamas sezoniškumas ir pan. Tyrimas apėmė dalį pietinės ir šiaurinės miesto teritorijos, vykdytas spalio – lapkričio mėn., dauguma apklaustų žmonių – šeimos su vaikais.
Smarvės šaltinius gyventojai įvardijo sąvartyną, krovos ir gamybos įmones, dulkėtumo – uostą, krovos įmones, geležinkelį, o triukšmą kelia geležinkelis, krovos įmonės ir kt.
Dėl kvapų gyventojai skundėsi akių, gerklės perštėjimu, galvos skausmu, kosuliu, pykinimu ir pan., teigė kvapus jaučiantys ir lauke, ir namuose, dažniausiai vakarais ir naktimis, labiau vasarą nei žiemą.
Tuo metu triukšmas daro ilgalaikį poveikį miegui, dėl to gyventojai nurodė esą priversti vartoti migdomuosius ar raminamuosius vaistus.
Dulkėtumas, gyventojų nuomone, priklauso nuo vėjo krypties, greičiausiai turi ilgalaikį poveikį sveikatai, bet įvardinti negali, nes tokių tyrimų neatliekama. Jie taip pat skundėsi, kad dėl to kasdien tenka valyti kambarius, palanges ir pan. Pažymėta, jog uoste nustojus krauti geležies rūdą, situacija šiek tiek pagerėjo.
Tačiau gyventojai mažai tiki, kad situacija dėl kvapų ar dulkėtumo iš esmės gerės. Optimiškesni gyventojai buvo dėl to, jog gali gerėti situacija dėl triukšmo, tačiau tam, jų nuomone, iš miesto centro būtina iškeli krovos ir panašias įmones, riboti jų darbo laiką ir kt.
„Daugelis norėtų keisti gyvenamąją vietą, bet yra ribojami finansinių išteklių ir kalba apie tai, jog ir būsto vertė krenta, neapsimokėtų parduoti”, – kalbėjo išsamiai tyrimą pristačiusi R. Ališauskienė.
Jos teigimu, tyrimas taip pat parodė, jog gyventojai geriau vertina ministerijų, centrinių institucijų veiklą aplinkosaugos srityje ir prasčiau – Klaipėdos savivaldybės. Kaip teigiamas bendravimo su gyventojais pavyzdys buvo paminėta bendrovė „Klaipėdos vanduo”.
Kartu apklaustieji pabrėžė, jog trūksta ir pačių gyventojų aktyvumo, įsitraukimo, sprendžiant minėtas problemas.
„Absoliučios tylos ar absoliutaus kvapo nebuvimo mes nepasieksime”, – savo ruožtu sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovė Asta Šlepetienė, supažindinusi su jos vadovaujamo Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus veiklos principais bei pristačiusi atliktos kvapų kontrolės rezultatus. Ji priminė, jog nuo 2024 m. europinis kvapo vienetas nuo dabar esančių 8 sumažės iki 5.
Tuo metu triukšmo tyrimo, jos teigimu, baigti nebuvo galima dėl to, kad šiuo metu dar nebaigtos statyti triukšmo sulaikymo sienutės prie geležinkelio.
Pristatyme dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė taip pat teigė, jog nulinio kvapo nė vienoje šalyje nėra ir būti negali.
Savo ruožtu A. Barbšys, pasirėmęs asmeniniu pavyzdžiu, sakė, jog šią vasarą pietinėje miesto dalyje kvapų buvo gerokai mažiau ir jie nebuvo tokie intensyvūs, kaip anksčiau.
Jis priminė, jog Klaipėdos miesto taryba nepritarė „Klasco” ūkinės veiklos plėtrai, laimėjo ginčą pirmos instancijos teisme, tačiau kartu teigė, jog savivaldybė neturi galių uždaryti vienos ar kitos įmonės.
„Gyvename uostamiestyje, turbūt didžioji dalis mūsų ir gyvenam čia, kad yra uostas, yra veikla, ir Lezas dabar išsiplėtęs (…) Kaip ir sakė – nulinės taršos tikrai nebus, ir garsas, ir triukšmas (…) Savivaldybė tikrai negali sustabdyti kažkurios įmonės veiklos pati”, – kalbėjo vicemeras, kartu akcentavęs, jog esą daroma viskas, kas savivaldos galioje, kad klaipėdiečių gyvenimas mieste būtų kuo patogesnis.
INFORMACIJA
KIDE vykdomo kokybinio tyrimo projektą „Pramoninę taršą (kvapo, triukšmo, dulkių) išgyvenančių/išgyvenusių žmonių gyvenimo kokybės vertinimas: Klaipėdos atvejis“ finansuoja RŪPI ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal programos „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“ projektą „Asociacijos APLINKOSAUGOS KOALICIJA telkimas ir stiprinimas”. Tyrimą vykdė visuomenės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai”. Informuota, jog antroji tyrimo dalis bus atliekama, jei KIDE pavyks laimėti konkursą skelbiamiems projektams. Siekiama, kad prie to prisidėtų ir Visuomenės sveikatos centras.
Su visu tyrimu galima susipažinti čia.
tai Arūnas Barbšys sako nelabai tiesą arba pats nesupranta. Išties tai tam privalomai ir rengiami kas 10 metų miestų bendrieji planai (planuojamas miestas) kuriuose t.s. numatoma arba ne ir tokių teritorijų konversija. 10 metų daugiau nei pakankamas laikas susiplanuoti. Bet net jeigu ir jį numatyta savivaldybė nuolat išduoda sąlygas projektavimui tokių įmonių plėtrai, rekonstrukcijai, modernizacijai ir dar joms finansuoja naujus kelius, tiltus. Tuomet, lyg užburtame rate, šaukiama, kad labai daug jau investuota ir nėra tokių galimybių taršos šaltinį iškelti, bet labiau reikia darbo vietų. Ir eilinės paramos. Įžūliausias to pavyzdys CKT ( centrinis krovinių terminalas) vietoje planuoto naujo miesto centro ir kruizinių laivų terminalo.