Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) pirmoje instancijoje laimėjo dar vieną ginčą su Centrine projektų valdymo agentūra (CVPA), kuri jai buvo pritaikiusi beveik 90 tūkst. eurų dydžio finansinę sankciją.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad KUL turi net 16 bylų su CVPA. Dalį ligoninės skundų Vilniaus apygardos administracinis teismas jau išnagrinėjo. Prie tokių jau patenka ir ginčas dėl dar 2020-ųjų kovą organizuoto COVID-19 liga sergančių pacientų gydymui reikalingos dviejų darbo vietų rentgenografijos sistemos su skaitmeniniais detektoriais viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu.

Anna Shvets (pexels.com) nuotr.

Šiame konkurse KUL buvo pakvietusi dalyvauti UAB „Graina“ ir UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“. Kiek vėliau į KUL kreipėsi UAB „Medicinos įranga“ bei paprašė ir ją pakviesti dalyvauti neskelbiamose derybose. KUL išsiuntė kvietimą ir šiai bendrovei, tačiau jai nebuvo išsiųsta informacija apie klaidą techninėje specifikacijoje ir duota tik apie 17 valandų laiko pasiūlymui pateikti.

Visgi UAB „Medicinos įranga“ spėjo pateikti pasiūlymą, tačiau KUL nusprendė jį atmesti – esą pastarasis neatitiko reikalavimų. Konkurso nugalėtoja buvo pripažinta UAB „Graina“, pasiūliusi dviejų darbo vietų rentgenografijos sistemą su skaitmeniniais detektoriais už 499 972 Eur.

Šiemet vasarį CPVA konstatavo, kad KUL nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą bei pažeidė lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Dėl to jau buvo pritaikyta vadinamoji finansinė korekcija, siekianti 87 495,1 Eur.

Nesutikdama su tokiu sprendimu KUL jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Bylą išnagrinėjusios kolegijos, kurią sudarė teisėjai Sigita Fomičiova, Indrė Pukanasytė-Biekšė ir Gediminas Užubalis, priimtame sprendime akcentuojama ir aplinkybė, jog šį pirkimą vertino ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Jos išvadoje nurodyta, kad pažeidimų nenustatyta. Be to, ši tarnyba pabrėžė, jog pasirinkusi neskelbiamų derybų pirkimo būdą KUL apskritai galėjo kreiptis į vieną tiekėją. Tai, jog „Medicinos įranga“ nebuvo pateikta informacija apie klaidą techninė specifikacijoje, tarnyba laikė tik formaliu pažeidimu, nes jis esą neturėjo įtakos pasiūlymo vertinimui ir pirkimo rezultatui.

Teismo sprendime taip pat akcentuojama, jog byloje nėra kvestionuojama neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina kaip nesąžininga ar neprotinga, taip pat nėra duomenų, kad įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai pasaulinei beprecedentei ekstremaliai situacijai, kuriai tiksliai prognozuoti nebuvo galimybių, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta didesnė diskrecijos teisė, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kai siekiant bet kokia kaina išvengti bet kokio viešųjų pirkimų principo pažeidimo kiltų grėsmė kitai vertybei – visuomenės sveikatai, kuriai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti teikiamas prioritetas”, – rašoma sprendime, kuriame konstatuojama, jog CVPA nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl KUL sprendimo skelbti neskelbiamas derybas.

Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad bendrovės „Medicinos įranga“ pasiūlymas buvo atmestas visai dėl kitų priežasčių ir KUL padarytas pažeidimas yra laikytinas formaliu.

Panaikindamas CVPA sprendimo dalis dėl pažeidimų konstatavimo teismas kartu panaikino ir nurodymą grąžinti 87 495,1 Eur. Kartu ligoninei iš agentūros priteista 1030 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.