Klaipėdos uostininkai prognozuoja, kad šiemet bendra krova sumažės apie penktadaliu – rezultatas bus geresnis nei prognozės.

Be to, šiemet uoste bus fiksuojamas istorinis rezultatas – bus perkrauta daugiau nei milijonas TEU konteinerių, kurie tapo pagrindiniu kroviniu.

A. Pelakausko nuotr.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika teigia, jog metai buvo pakankamai sudėtingi, pilni iššūkių, pirmiausia, geopolitinių, vėliau rūpestį kėlė infliacija, aukštos energetinių resursų kainos. Remiantis 11-os šių metų mėnesių rezultatais daroma prielaida, kad krova šiemet, lyginant su 2021-aisiais, bus kritusi 20 proc. – uostas perkraus 36,3 mln. tonų (devyniais milijonais tonų mažiau nei 2021 metais). Toks rezultatas, anot V. Šileikos, vis tiek tai yra pozityvus, nes prognozės buvo žymiai pesimistiškesnės – galvota apie 40 proc. sieksiantį kritimą.

Planuojama, kad skystų krovinių krova išaugs nuo 6,9 iki 8 mln. tonų (auga naftos, suskystintųjų gamtinių dujų, aliejų, tepalų krova). Birių krovinių srautas sumažėjo 55 proc. – daugiausiai dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms ir „Lifosos” ir „Achemos” sustabdymų. Manoma, kad bendras jų srautas sieks apie 10 mln. tonų, kai pernai siekė 22,4 mln. tonų.

V. Šileika pastebi, kad vis auga trąšų importas laivais. Vėliau dalis jų mažesniais laivais išplukdoma į kitus uostus.

Manoma, kad generalinių krovinių apimtys išaugs nuo 16,2 iki 18,1 mln. tonų. Tam ypač didelę įtaką turėjo konteinerių krovos augimas. Jie tapo pagrindiniu uosto kroviniu ir sudarys apie 29 proc. visos krovos (pernai pagrindiniu kroviniu buvo trąšos su 32 proc. dalimi).

Birių trąšų krova šiemet sumažės apie 79 proc., rūdos – 92 proc. (pastarosios krova, sudarydavusi apie 1,1 mln. tonų, sustabdyta dėl aplinkosauginių draudimų).

Pasak V. Šileikos, tokia konteinerių krova Klaipėdos uostui leis pirmą kartą istorijoje įstoti į vadinamąjį milijonierių klubą, kurio nariai per metus perkrauna daugiau nei 1 mln. TEU. Artimiausias uostas Vakaruose iš šio klubo yra Gdanskas.

„Uostas pakyla į kitą lygį ir tikimės, kad jame išsilaikys. Europos uostai šiemet patyrė gana sudėtingą laikotarpį, buvo užsikišę, tad buvo kroviniai nukreipti į Klaipėdą, kad būtų stabilizuota padėtis”, – sakė V. Šileika.

Pasak jo, importo dalis uoste ženkliai didėja – jis dabar sudaro yra 40 proc. visų krovinių, kai pernai – 22 proc.

Kalbėdamas apie prognozes 2023-iesiems asociacijos vadovas V. Šileika teigė, kad geopolitinė situacija lieka neapibrėžta, labai daug kas priklausys nuo to, kaip klostysis situacija Ukrainoje, kokia bus infliacija, energetikos kainos.

„Visi kalba apie recesiją, o konteineriai yra susiję su vartojimu. Tačiau tris mėnesius jau matome žymų konteinerių kainų kritimą”, – sakė V. Šileika.

Pasak jo, konteinerio atgabenimas iš Kinijos buvo pabrangęs net iki 16 tūkst. eurų, o dabar siekia ir tik 1,2 tūkst. eurų.

„Paklausa stipriai yra sumažėjusi, nėra pagrindo augti kainoms, tad vėl dalis krovinių iš generalinių laivų grįžta į konteinerius. Buvo populiaru iš Kinijos konteinerius gabenti geležinkeliais, bet nukritus jūriniams frachtams jau sudėtinga geležinkeliams konkuruoti, o ir pristatymo laikas darosi labai panašus”, – sako V. Šileika.

Anot jo, šiemet pirmus du mėnesius dar buvo apie 3 mln. tonų baltarusiškų trąšų, tad tokį kiekį kompensuoti kitąmet bus gana sudėtinga. Visgi darbo vietų mažėjimo uoste tikrai nenusimato.